Sudėtingi dirbtinio intelekto algoritmai numato, kad iki 2030-ųjų pradžios pasaulis bus 1,5 °C karštesnis nei buvo iki pramonės revoliucijos – tai dar vienas klimato kaitos pavojaus signalas, papildantis šiuo metu vis garsesnę panašių įspėjimų kakofoniją.Sudėtingi dirbtinio intelekto (DI) algoritmai numato, kad iki 2030-ųjų pradžios pasaulis bus 1,5 °C karštesnis nei buvo iki pramonės revoliucijos – tai dar vienas klimato kaitos pavojaus signalas, papildantis šiuo metu vis garsesnę panašių įspėjimų kakofoniją, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
DI prognozuoja, kad nesvarbu, ar per ateinantį dešimtmetį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didės, ar mažės, temperatūros kilimo 1,5 °C išvengti nebepavyks. Prisiminkime, kad apriboti temperatūros didėjimą iki 1,5 °C buvo ambicingas 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslas.
Naujojo tyrimo autoriai teigia, kad tuo metu siūlytos drastiškos priemonės, turėjusios sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padėti išvengti didesnio nei 1,5 °C atšilimo, dabar greičiausiai bus reikalingos, kad būtų išvengta temperatūros padidėjimo 2 °C. Nustatyta, kad pasiekus pastarąją ribą, pasaulinis klimato atšilimas turės pakankamai skaudžių pasekmių gyvybei Žemėje.
Iki šiol vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo vos 1,1 °C, bet jau dabar matome daugybę klimato kaitos pasekmių – karščio bangų, krūmynų gaisrų, potvynių ir audrų. Todėl labai svarbu kiek įmanoma riboti temperatūrą, nes svarbi kiekviena laipsnio dalis.
Tačiau tai dar ne viskas – dirbtinio intelekto modelis rodo, kad net jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ims sparčiai mažėti ir iki 2076 m. pasieks nulį, yra 1 iš 2 tikimybė, kad iki 2054 m. vidutinė pasaulinė temperatūra pakils 2 °C, ir 2 iš 3 tikimybė, kad tai įvyks nuo 2044 m. iki 2065 m.
„Pasitelkę visiškai naują, dabartine klimato sistemos būkle grįstą požiūrį, leidžiantį prognozuoti ateitį, patvirtiname, kad pasaulis yra ant 1,5 °C slenksčio peržengimo ribos, – teigė klimato mokslininkas Noah Diffenbaughas iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje. – Mūsų dirbtinio intelekto modelis aiškiai rodo, jog atšilimas jau yra pakankamas, kad būtų viršyta 2 °C riba, jei pasiekti nulinių emisijų tikslą prireiks dar pusės amžiaus.“
Siekdami gauti šiuos vertinimus, mokslininkai, užuot būsimam atšilimui apskaičiuoti naudoję nuspėjamus klimato modelius ir pasaulinius anglies dioksido biudžetus, suteikė neuroniniu tinklu vadinamam dirbtiniam intelektui prieigą prie jau įvykusių temperatūros pokyčių duomenų bazės.
Naudodami daugybę svertinių mazgų tokie neuroniniai tinklai nustato esamų duomenų modelius, kuriuos vėliau galima ekstrapoliuoti į ateitį. Šiuo atveju dirbtinis intelektas analizavo pastarojo meto temperatūros kilimą konkrečiose vietose, palyginti su 1951–1980 m. etaloniniais duomenimis.
Pirmiausia, norint patikrinti būsimų vertinimų tikslumą, DI buvo paprašyta numatyti dabartinį 1,1 °C temperatūros pakilimą, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Žinoma, jis teisingai nurodė 2022 metus ir pateikė labiausiai tikėtiną intervalą nuo 2017 m. iki 2027 m.
„Iš tiesų tai buvo lakmuso popierėlio bandymas, siekiant išsiaiškinti, ar DI gali numatyti mums jau žinomą [atšilimo] laiką, – sakė N. Diffenbaughas. – Mes gana skeptiškai vertinome šio metodo galimybes, kol nepamatėme rezultato.“
„Tai, kad DI pasižymi tokiu tikslumu, suteikė man pasitikėjimo jo ateities atšilimo prognozėmis“, – pridūrė jis.
DI prognozė, kad iki 2030-ųjų pradžios pasaulyje bus pusantro laipsnio karščiau, atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) šeštosios vertinimo ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad „numatoma 1,5 °C slenksčio peržengimo riba yra ketvirtojo dešimtmečio pradžia“, ir tai leidžia dar labiau pasitikėti dirbtiniu intelektu ir jo prognozių tikslumu.
Vis dar nėra iki galo aišku, kada galime pasiekti 2 °C kilimą, ir tai visiškai suprantama, nes nėra taip paprasta numatyti, kas vyks visoje planetoje po daugelio metų. Tačiau žinome, kad kylant temperatūrai, pasieksime kitus „lūžio taškus“, tapsiančius papildomomis klimato atšilimo priežastimis.
Štai kodėl 2 °C riba mokslininkams yra tokia svarbi. Jos poveikis pasireikš per nederlių, jūros lygio kilimą, sausumos ir jūros ekosistemų pažeidimus, ekonomikos nuosmukį ir rimtą poveikį žmonių sveikatai.
Mokslininkų teigimu, nulinių anglies dioksido, metano ir kitų šilumą sulaikančių dujų emisijų tikslai turėtų būti pasiekti iki šio amžiaus vidurio, kad atšilimas neviršytų 2 °C. Šiuo metu dauguma šalių yra užsibrėžusios tikslą iki 2050–2070 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki nulio.
„Tokie nulinių emisijų įsipareigojimai dažnai yra susiję su Paryžiaus susitarime numatytu 1,5 °C tikslu, – sako N. Diffenbaughas. – Mūsų rezultatai rodo, kad šių ambicingų įsipareigojimų gali prireikti, siekiant išvengti 2 °C [atšilimo].“
