Kovoje dėl kosmoso Rusija gali likti užribyje – į areną žengia komercinės įmonės

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai užsiveria ir kosmoso erdvė, ji gali likti kosminiame užribyje. Pasauliui bandant iš naujo perrašyti kosmoso įsisavinimo taisykles, Europos Sąjunga kol kas lieka vienintelė pasaulio supergalia, kuri negali savarankiškai nuskristi į kosmosą.

Pirmąjį dirbtinį palydovą – „Sputnik“ – į kosmosą paleido Sovietų Sąjunga 1957 metais. Tai buvo šaltojo karo laikai, todėl moksliniai kosmoso užkariavimo pasiekimai tebuvo priedas prie dviejų valstybių ideologinio karo.

Atrodė, kad varžybas laimėjo rusai – 1961 metais į kosminę orbitą išskrido pirmasis žmogus – Jurijus Gagarinas. Tačiau po kelerių metų rezultatas išsilygino – amerikiečiai pirmi nuskraidino žmogų į mėnulį. Neilo Armstrongo ištarti žodžiai tapo klasika: „Tai nedidelis žingsnelis žmogui, bet didelis šuolis žmonijai“.

Žlugus Sovietų Sąjungai, JAV ir Rusija pradėjo bendradarbiauti kosminėje srityje. 1998-aisiais į orbitą paleista Tarptautinė kosminė stotis (TKS) – didžiausia žmonių sukurta konstrukcija, kada nors paleista į kosmosą.

Didesnė už 6 kambarių namą stotis aplink Žemę skrieja 8 km/s greičiu, planetą ji apskrieja per pusantros valandos. Nuolat stotyje dirbantiems astronautams saulė per parą pateka ir nusileidžia 16 kartų.

Stotį finansuoja tarptautinė bendruomenė, pagrindiniai rėmėjai – JAV, Rusijos, Europos Sąjungos, Kanados ir Japonijos kosmoso agentūros. Erdvėlaivyje šalių atstovų buvimo laikas proporcingas šalių indėliui į TKS programą. Stotyje jau pabuvojo astronautai iš 18 valstybių. TKS stotyje niekada nebuvo Kinijos atstovų. JAV įstatymai draudžia dalintis NASA informacija su Kinija, todėl ši šalis šioje tarptautinėje programoje nedalyvauja.

Stoties galiojimo laikas buvo numatytas iki 2024-ųjų. NASA jį pratęsė iki 2030-ųjų. Vasaros vidury, užspausta Vakarų sankcijų, Rusija pranešė, kad trauksis iš šio bendradarbiavimo.

„Mes, žinoma, įvykdysime visus įsipareigojimus, tačiau sprendimas trauktis po 2024 metų priimtas“, – pareiškė Rusijos kosmoso agentūros vadovas Jurijus Borisovas.

Rusija yra atsakinga už TKS manevravimą orbitoje, kitaip tariant, kad stotis neišklystų iš orbitos ir nenukristų į Žemę.

Rusija pareiškė, kad ji nori sukurti savo pačios kosminę laboratoriją ir planuoja tai padaryti iki 2028-ųjų. Tačiau specialistai sako, kad tai yra atsakomasis ėjimas prieš Vakarų sankcijas. Gali būti, kad kosmoso programos bus paskutinė sritis, kurioje Rusija bendradarbiauja su Vakarais.

Tačiau Rusijos kosminė ateitis, specialistų nuomone, labai miglota. Pasitraukusi iš TKS programos, Rusija neturės savo nuolatinių atstovų kosmose iki tol, kol pati baigs komplektuoti savo laboratoriją.

Rusija planuoja bendradarbiauti su Kinija, kurios pirmoji veikianti kosminė stotis „Tiangong“ visai neseniai paleista į orbitą aplink Žemę. Tačiau čia yra problema – Rusijos raketa nešėja „Soyuz“ nepajėgi pasiekti kiniško erdvėlaivio.

Laikai, kai kosmoso erdvė buvo pasiekiama tik valstybių finansuojamomis programomis, seniai praeityje. Dabar privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko „Space X“, JAV valdžios užsakymu gabena astronautus į kosminę stotį.

„Vakar matėme sklandų raketos startą, o šiandien ji sėkmingai susijungė su kosmine stotimi. Sveikiname „Dragon“ raketą nešėją ir įgulą, atvykusią į Tarptautinę kosminę stotį“, – kalbėjo TKS vadovas Joelis Montalbano.

Nuo 2011-ųjų iki 2020-ųjų, kai JAV baigė naudoti daugkartinio naudojimo erdvėlaivius, Rusija gavo monopolį skraidinti kosmonautus į kosmosą. Amerikiečiams vieno astronauto bilietas į TKS rusų erdvėlaiviu „Soyuz“ kainavo 90 mln. dolerių. Dabar bilietus parduoda E. Muskas. Bet tai ne vieninteliai pusiau mokslinės, pusiau komercinės Rusijos valstybinės kosmoso agentūros „Roscosmos“ praradimai. Kosmoso erdvėje skrieja daugybė privačių kompanijų palydovų ir jų rinka auga kiekvienais metais. Pernai ji siekė 14 mlrd. dolerių. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos komercinė kosmoso rinka pasieks 38 mlrd. dolerių vertę per metus. Rusija gali likti kosminiame užribyje, nors dabar dar išlieka viena iš trijų svarbiausių komercinių kosmoso operacijų valstybių kartu su JAV ir Kinija.

Dar kovą, atsakydama į sankcijas, „Roscosmos“ atsisakė į kosmoso orbitas nugabenti 36 kompanijos „OneWeb“ palydovus. Nuo 2019-ųjų rusiškos raketos į kosmosą iškėlė apie 400 šios kompanijos palydovų. „OneWeb“ tolimesnį bendradarbiavimą su „Roscosmos“ nutraukė.

Pernai komercinių kosminių pakėlimų rinkoje dėl Rusijos atsisakymo skraidinti privačius palydovus įvyko sumaištis, nes skrydžių skaičius ribotas. Todėl privačios kompanijos ir vyriausybės ėmė ieškoti alternatyvų kitose šalyse. Rusijai gresia visiškai prarasti kosminių paslaugų rinkas. Dėl sankcijų jai teko atšaukti 16 planuotų raketų startų, o tai sudaro mažiausiai ketvirtadalį jos operacijų 2022–2024 metais.

„Rytiniame kosmodrome darbas vyksta ritmingai, antro etapo darbai pastatyti startavietę raketai „Angara-5“ bus baigti laiku“, – tikina J. Borisovas.

Kosminių paleidimų paslaugų siūlančių šalių daugėja. Šioje rinkoje jau yra Indija, Japonija, Brazilija. Šiuo metu raketų nešėjų turi 11 šalių, tarp kurių – ir Ukraina. Jos raketos bus paleidžiamos iš Kanados kosmodromo.

Nuo 2005 metų Iš Europos kosmoso agentūros kosmodromo Prancūzijos Gajanoje pagal susitarimą su „Roscosmos“ rusiškos raketos į kosmosą gabeno Europos palydovus ir zondus. Ketvirtą dieną po Rusijos invazijos į Ukrainą bendradarbiavimas buvo nutrauktas. Europa liko izoliuota nuo kosmoso erdvės.

„Bendradarbiavimas kosmose nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia yra, kad žmonės nebūtų žudomi Žemėje“, – pabrėžia Prancūzijos astronautas Thomas Pesquetas.

Europos Sąjunga yra vienintelė pasaulio supergalia, kuri negali savarankiškai nuskristi į kosmosą, niekada negalėjo skraidinti žmonių.

Bendradarbiavimo su rusais nutraukimas Europai nepalieka didelių alternatyvų.

„Roscosmos“ teikiamą kosminio transportavimo paslaugą pakeisti šiuo metu galima tik E. Musko kompanijos „Space X“ raketomis. Tačiau tai vyksta per sudėtingą tarpininkavimą per NASA, todėl Europos kosmoso agentūrai tai irgi neparanku.

Prieš savaitę kosminių raketų startavietė buvo atidaryta Švedijoje, tačiau dar vyksta derybos su raketų gamintojais, pirmasis skrydis numatytas kažkada apie naujuosius metus.

„Europa žengė į kosmoso erdvę ir čia pasiliks. Labai jums ačiū“, – džiaugėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau kuo ypatinga, tiksliau – pavojinga, yra Rusijos kryptis atsitraukti nuo tarptautinių kosminių programų? Kosmoso taisykles nustato 1967-ųjų metų Jungtinių Tautų (JT) „Kosmoso sutartis“, prie kurios prisijungė per šimtą šalių. Joje sakoma, kad niekas kosmose negali priklausyti jokiai šaliai.

1979 metais JT paskelbė atskirą sutartį dėl Mėnulio. Pagal ją numatyta, kad kosmoso išteklių komerciniais tikslais naudoti negali nė viena valstybė, nes tai yra visos žmonijos paveldas. Sutartį pasirašė tik 18 valstybių, tarp jų nėra JAV, Kinijos ir Rusijos.

JAV, pernai sėkmingai išbandžiusi „Artemis“ misiją, kuri vėliau turėtų nuskraidinti žmogų ne tik į Mėnulį, bet ir į Marsą, bando prastumti „Artemis“, arba lietuviškai Artemidės, sutartį, kuri sureguliuotų, kaip valstybės bendradarbiaudamos galėtų naudoti Mėnulio mineralinius išteklius. Rusija ir Kinija šios sutarties nesiruošia pasirašyti, teigdamos, kad JAV neturi teisės kurti kosmoso taisyklių.

JAV jau konstatavo, kad kosmosas tapo erdve militaristinei veiklai, todėl Rusijos pasitraukimas iš tarptautinių programų nežada nieko gera. Kai partnerystės žlunga, galima laukti tik įtampų, šiuo atveju – kosmose.

„Daugybę metų Amerika ignoruoja Rusijos ir Kinijos raginimą susitarti, kad kosmose negali būti ginklavimosi varžybų“, – tikina Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šiek tiek daugiau nei prieš metus Rusija atliko bandymą atakuodama nebeveikiantį savo pačios palydovą, kuris subyrėjo į pusantro tūkstančio didelių ir šimtus tūkstančių smulkų kosminių šiukšlių. Jos sukėlė grėsmę TKS įgulai, kurioje buvo ir Rusijos kosmonautai.