Gydytojas futuristas: „Ateis tokie laikai, kai gydytojai galės mums paskambinti dar nespėjus rimtai susirgti“

Ateis tokie laikai, kad nebeskambinėsime gydytojams, vos kam nors suskaudus. Jutikliai ir atitinkama programinė įranga mus iš anksto perspės, teigia sveikatos technologijų įmonės „Kilo Health“ gydytojas, atsakingas už klinikinę plėtrą Kasparas Aleknavičius. Su pašnekovu kalbėjomės apie sveikatos technologijų ateitį. Jis aiškina, kad pastaraisiais metais sveikatos produktų skaitmenizavimas itin išpopuliarėjo. Negana to, kuriamos technologijos tampa vis įdomesnės ir patrauklesnės pacientams bei gydytojams, rašoma „Kilo Health“ parengtoje publikacijoje. 

– Ko žmonės tikisi iš savo mobiliųjų telefonų, kalbant apie sveikatą?

– Asmeninės motyvacijos naudotis sveikatos technologijomis yra be galo skirtingos. Tačiau iš to, ką jau dabar pastebiu JAV rinkoje, galėčiau išskirti dvi pagrindines žmonių grupes, naudojančias tam tikrus sveikatos sekiklius ir mobiliąsias programėles. Vieni jomis naudojasi bendraisiais sveikatos gerinimo tikslais. Pavyzdžiui, trokšta būti tiesiog gražesni. Kiti serga lėtinėmis ligomis, todėl savo būkle turi nuolat rūpintis ir ją stebėti. Ši antroji grupė itin sparčiai auga, nes nuolat tobulinamos jutiklių technologijos ir programinė įranga. Anksčiau, būdavo, pateikiate duomenis ir, pavyzdžiui, gaunate bendrųjų fizinių pratimų pasiūlymus.

Dabar galima gauti konkrečių, suasmenintų patarimų: vietoje „vartoti mažiau cukraus“ arba „kasdien užsiimti 30–40 minučių vidutinio aktyvumo veikla“, mobiliosios programėlės gali savarankiškai apskaičiuoti ir pasakyti kokia bus rytojaus vaistų dozė, arba pasiūlyti pakeisti specifinius ruošiamo maisto ingredientus, atsižvelgiant į vartojamus vaistus, alergijas bei pomėgius. Taip pat akivaizdu, kad sergantys žmonės turi didesnę vidinę motyvaciją naudotis jiems asmeniškai pritaikytomis įžvalgomis. Šiandien yra tikrai nemažai mobiliųjų programėlių, kurios kuriamos, prižiūrimos ir reguliuojamos pagal aukščiausius medicininių prietaisų standartus.

– Nuo kada ir kaip žmonės ėmė taip plačiai domėtis savo sveikata?

– Man atrodo, kad JAV ir Europoje šią tendenciją gal kiek daugiau nei prieš dešimtmetį paskatino išmanusis laikrodis „Fitbit“. Tikriausiai dar daug kas prisimename jo 10 000 žingsnių per dieną reklamos kampaniją? Tačiau, anot bendrovės, ne ji pirma tai sugalvojo. 1960-ųjų viduryje Japonijos įmonė „Yamasa“ pradėjo panašią rinkodaros kampaniją, siekdama padėti parduoti nešiojamuosius žingsniamačius. Taip buvo mėginama pasinaudoti didžiuliu 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių populiarumu. Nors vaikščioti tikrai sveika, šis skaičius nepagrįstas jokiais moksliniais skaičiavimais. Šiais laikais vis daugėja įrodymų, kad intensyvi veikla kur kas svarbiau už žingsnių skaičių.

– Augantis domėjimasis savo sveikata gali turėti didžiulį poveikį visuomenei apskritai. Ar pastebite konkrečius pokyčius?

– Sakyčiau, jog visuomenė labiau suvokia, kad pirmiausia patiems reikia rūpintis savo sveikata, ligų prevencija, o ne tik pasekmėmis. Ji labiau apsišvietusi. Taip pat vartotojų auditorijos vis jaunėja – anksčiau didesnę atsakomybę pastebėdavome tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, kai žmogus jau turi konkrečią diagnozę. Man asmeniškai be galo svarbus tas mokumo, švietimo aspektas. Niekada neišleidžiame mobiliųjų programėlių be ugdomojo komponento. Ypač dabar, kai daugiau dėmesio skyrėme ligas įveikti padedantiems technologiniams sprendimams. Šviečiamoji dalis labai svarbi ir šeimos nariams bei draugams. Pavyzdžiui, kad jie žinotų, kaip geriausiai prižiūrėti sergantį žmogų. Tikrai ne kartą esame girdėję, kad būtų labai smagu pasižiūrėti, ar mama arba tėtis iš tikrųjų kasdien matuoja kraujospūdį, kaip rekomendavo gydytojai.

Mokslininkai nuolat primena apie neigiamas pasekmes dėl pernelyg dažno ir ilgo naudojimosi telefonu. Atsiranda įvairiausių skaitmeninės detoksikacijos iniciatyvų, tačiau tikrai nemanau, kad jos galėtų apskritai pakenkti mobiliųjų programėlių rinkai. Lygiai taip, kaip žmonės čiumpa telefonus naršyti soc. tinkluose, lygiai taip jie gali atlikti sveikatai gerinimui reikiamus veiksmus. Net ir žaidimo forma, kas dabar itin populiaru. Daugelio mūsų programėlių tikslas yra atkreipti dėmesį tų žmonių, kuriems nesiseka laikytis režimo ir padėti jiems laikytis rutinos. Pavyzdžiui, pasimatuotuojant kraujospūdį ar cukraus kiekį. Mūsų tikslas – padėti išsiugdyti sveikus įpročius, kad žmogus, nepadaręs ko nors naudingo savo sveikatai, jaustųsi tarsi kažką praleidęs, pamiršęs. Manau, kad telefonai, apie ką čia daugiausia ir kalbame, labiau naudingi nei kenksmingi. Aišku, kiekviena situacija ar reiškinys turi dvi puses. Lygiai taip pat, kaip peilis arba branduolinė fizika gali būti ir naudingi, ir pražūtingi. Tiesiog reikia priimti sąmoningus sprendimus.

– Kokia skaitmeninės sveikatos priežiūros ateitis?

– Matau, kad dirbtinio intelekto naudojimas medicinoje jau įsibėgėjo, įsisavinama telemedicina, o skaitmeniniai sveikatos sprendimai integruojami į valstybines sveikatos priežiūros sistemas. Ir galiausiai viskas turėtų verstis į kitą pusę. Turiu galvoje, kad dabar paprastai į medikus kreipiamasi tada, kai ką nors skauda ar įvyksta kas nors negero. Manau, kad ateis laikai, kai gydytojai mums skambins ir praneš, kad mūsų nešiojami jutikliai nustatė, jog kažkas negerai.

Žinoma, iki to dar turės nutekėti kažkiek vandens, viskas neįvyks taip staiga. Tačiau jau dabar yra apie tokią ateitį signalizuojančių priemonių ir programinės įrangos. Be įprastų nešiojamųjų prietaisų, jau šiandien yra išmaniųjų tualetų, galinčių ištirti išmatas ir šlapimą. Jau yra tokių tualeto sėdynių, kuriomis galima išmatuoti kraujo spaudimą, jo prisotinimą deguonimi ir t. t.

Kai šie ir kiti dalykai iš laboratorijų ir verslo inovacijų padalinių išeis į rinką ir susilies su nauja programine įranga, viskas apsivers aukštyn kojomis. Elektroninės sistemos nuolat stebės mūsų sveikatą ir teiks duomenis mūsų šeimos gydytojams, kad šie, pastebėję nerimą keliantį nukrypimą nuo normos, galėtų mums paskambinti.