Šių metų Nobelio Fizikos premija skirta trims mokslininkams: Alainui Aspect iš Prancūzijos, Johnui F. Clauseriui iš JAV ir Antonui Zeilingeriui iš Austrijos. Premiją jie gavo už kvantinės srities eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą.Šių metų Nobelio Fizikos premija skirta trims mokslininkams: Alainui Aspect iš Prancūzijos, Johnui F. Clauseriui iš JAV ir Antonui Zeilingeriui iš Austrijos. Premiją jie gavo už kvantinės srities eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą. Kaip LRT RADIJUI pasakoja Vilnius universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, šis laimėjimas tik patvirtina, jog pasaulyje vyksta kvantinė revoliucija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Visiems kvantinių technologijų specialistams, kvantinės optikos ir kvantinės fizikos teoretikams tai – didinga diena, – džiaugsmo neslepia mokslininkė. – Ilgą laiką nedavė ramybės šis klausimas, jau A. Einšteino epochoje“.
Kaip paaiškina daktarė M. Mackoit-Sinkevičienė, trys fizikai Nobelio premiją gavo už tai, jog sukūrė supintas kvantines būsenas ir jas panaudojo savo eksperimentuose.
„[Supynimą] galima suprasti kaip tokį ryšį tarp dviejų objektų, kaip dvynių, verčiantį juos elgtis taip, lyg jie būtų vienas objektas, o ne du atskiri. Kvantinėje fizikoje yra leidžiama ne tik tarp dviejų objektų tokį ryšį sukurti.
Galima supinti atomus, galima [supinti] skirtingas daleles. Jie tarpusavyje supynė fotonus, šviesos daleles, ir nustatė, kad Bello nelygybė yra pažeista“, – dėsto ekspertė.
Šis atradimas, anot mokslininkės, leidžia pradėti kurti kvantinės informacijos mokslą.
„Tai būtent tokia fizika, kuri drastiškai pakeistų, kaip veikia šiuolaikinės informacijos technologijos, nes supynimas, tarsi toks slaptas komunikavimas tarp dalelių, leis perduoti tą informaciją ryšio kanalais. Negalios jokios grubios jėgos atakos ar kitos aukšto lygio interneto atakos. Fizikos dėsniai jau savaime užtikrins, kad bet koks bandymas pasiklausyti neliks nepastebėtas“, – apžvelgia M. Mackoit-Sinkevičienė.
Moters teigimu, tarpusavyje supinti fotonai leis užtikrinti dar didesnį tikslumą visur, kur tik yra pasitelkiamos kvantinės technologijos, – nuo atominių laikrodžių iki kvantinių kompiuterių. Dėl to patobulės tokios sritys kaip komunikacija bei aukšto lygio duomenų šifravimas.
Pasirodo, kad apie tokius eksperimentus lietuviai išgirsti jau turėjo progą. LRT RADIJUI M. Mackoit-Sinkevičienė primena, jog dar 2016 m. vienas iš premijos laureatų, prancūzas A. Aspect, savo tyrimus šia tema pristatė viešoje paskaitoje, surengtoje VU Fizikos fakultete.
Viso pokalbio su VU Fizikos fakulteto mokslininke klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
