Silicio slėnis Sibire

Technologijų bumas įkvėpė gyvybę buvusiam sovietų mokslo centrui, į kurį dėmesį atkreipė IBM, „Intel“ ir net „Oprah Winfrey“.

Novosibirske laikas slenka lėtai. Priešais Operos rūmus Raudonajame prospekte paaugliai riedlentėmis grando tinką nuo Lenino statulos. Pakrypę lūšnų kaminai, surūdiję automobiliai, ištepliotos autobusų stotelės tarsi sugrąžina mus daugeliu dešimtmečių atgal. „Obės“ viešbučio virėjas neskuba patiekti užsakytos košės. Sibiro sostinėje Novosibirske, trečiame pagal dydį Rusijos mieste, žiemą nuobodu.

Tačiau pro laukinius šunis, kelio darbininkus tadžikus, apsirėdžiusius oranžiniais kombinezonais, nukakę į miesto pakraštį, atsiduriame veiksmo kupinoje vietoje. Čia kapitalizmo galimybės pralaužė sovietinį sąstingį.

Tai – Akademinis miestelis (Akademgorodok), kuriame klesti aukštosios technologijos. Ši vieta, kitaip dar vadinama silicio mišku, dar ilgai neprilygs Silicio slėniui. Prieš dešimtmetį miestelio gamybos apyvarta siekė 27 mln. litų, tačiau dėl privačių bendrovių investicijų pernai miestelis tapo vis dar mažute 405 mln. litų industrija, kurios dalyvių skaičius kasmet padidėja 15 procentų. Pigi kompetentingų žmonių darbo jėga čia pritraukė „Intel“, IBM, „Schlumberger“ bendroves. Be to, vietinė bendrovė kuria žiniatinklio portalą „Ophrai Winfrey“.

Dėmesį atkreipė ir prezidentas Vladimiras Putinas, 1,7 mlrd. litų vertės technologijų ir verslo rajono statybai skyręs 270 mln. valstybės lėšų. „Tiesiog negalime praleisti tokios progos“, – sakė V. Putinas.

Aukštosios technologijos – tai sritis, kurią Kremlius norėtų plėtoti, suvokdamas, kad Rusijos natūralieji ištekliai vieną dieną išseks.

Tokiai strategijai reikia pakankamai kvalifikuotų žmonių. Kasmet Rusija parengia tiek pat (200 000) mokslo ir technologijų specialistų, kiek ir Indija, nors Rusijoje gyventojų 80 proc. mažiau. Rusijos mokslas ir technologijos vaidina svarbų vaidmenį pasaulyje, garsėja svarbiais mąstymo ir kūrimo proveržiais, profesiniu alkiu, egzistuojančiu greta realaus alkio. Rusija kasmet eksportuoja 4,9 mlrd. litų vertės programinės įrangos, užima trečiąją vietą pagal savo darbuotojų gabumų „paskolinimą“ kitoms šalims – pirmąja vieta dalijasi Kinija ir Indija.

„Intel viduje paplitęs toks posakis: „Jei kilo sudėtinga problema, patikėkite ją spręsti amerikiečiams, jei labai sudėtinga – indams. Jei kamuoja neįmanoma išspręsti problema, patikėkite ją rusams“, – sako „Intel Russia“ prezidentas Steve’as Chase’as.

Istorija prasidėjo 1958 m., kai sovietų mokslo vadovai palaikė Nikitos Chruščiovo idėją įkurti technologijų miestelį. Buvo siekiama surinkti geriausius šalies mokslininkus, apgyvendinti juos giliai Sibiro miškuose, toli nuo smalsių akių ir didmiesčio pramogų. 1963 metais buvo baigti Akademinio miestelio statybos darbai. Už keleto kilometrų nuo jo įsikūrė Novosibirsko valstybinis universitetas, kurį baigusieji pasinerdavo į vieno iš dešimties greta veikiančių institutų veiklą.

Didžiajai pasaulio daliai mintis persikelti į Sibirą neatrodytų geniali. Tačiau būtent tai ir darė didžiausi sovietų mokslo protai, suvilioti naujos gyvenamosios vietos ir profesinio tobulėjimo pažadų. Daugiau nei 30 metų Novosibirskas buvo vienas protingiausių imperijos miestų, kuriame akademikai tyrinėjo viską, pradedant branduoline fizika, teorine genetika, kosmoso programomis ir baigiant ginklais, nukreiptais prieš didįjį JAV blogį. Tačiau padėtis pasikeitė.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, žlugo ir visas technologinis aparatas. Mokslininkai neteko didelių atlyginimų ir ypatingos padėties visuomenėje, nustojo veikusi jaunų talentų ugdymo sistema.

Įsitikinti savo akimis, kokią žalą padarė abejingumo metai, galima pasivaikščiojus po Novosibirsko automatikos ir elektrometrijos institutą. Nuo lubų nutįsę elektros laidai, apsilaupiusios sienos, mirksinčios blausios šviesos. Institutui, kažkada rungtyniavusiam su Masačusetso technologijų institutu, praverstų kapitalinis remontas.

Kai sibirietis matematikas Michailas Lavrentjevas praveria savo laboratorijos duris, pamatome, kas gelbsti Akademinį miestelį nuo visiško išnykimo: du doktorantai, prie kompiuterių rašantys programas Intel bendrovei.

Mokslo šviesuoliai turėjo sugalvoti, kaip išgyventi Akademiniame miestelyje. Jie pasirinko aukštų technologijų pritaikymo komercinėms reikmėms kelią.

Dabar miestelyje informacinių technologijų bendrovių biurai dygsta lyg grybai po lietaus. Pirmoji čia įsikūrė (1992 m.) „Novosoft“, vėliau pritraukusi savo partnerę IBM.

IT bendrovė „SW Soft“, rašanti tarnybinių stočių programinę įrangą, gali pasigirti daugiau nei 10 000 verslo partnerių, rizikos kapitalo įmonių bei Intel investicijomis.

Savo biurą šiame miestelyje Intel atidarė 2004 metais. Šiuo metu jame dirba 200 programuotojų, optimizuojančių lustus ir mikroprocesorius. Žemės sklypą išsipirkusi bendrovė „Schlumberger“ stato tyrimų laboratoriją.

Įmones vilioja maža nuomos kaina, paslaugos, atlyginimai (maždaug penktadalis vakarietiškų) ir sistema, parengianti įgudusius programuotojus. „Nė vienas mūsų programuotojas Novosibirske neturi programuotojo išsilavinimo, – sako „Intel“ atstovas. – Jie yra fizikai, chemikai, biologai, matematikai. Pirmiausia jie tampa mokslininkais, o paskui išmoksta programuoti.“

Kita sėkmingai besiplečianti bendrovė, IBM partnerė „Axmor“ sujungia žiniatinklio technologijas, pavyzdžiui, „Google“ žemėlapius su skaičiuokle, kurdama programas skaitmeninei žiniasklaidai ir atsiskaitymams už pirkinius. Įsikūrusi gyvenamųjų namų komplekse, kurio prieigas saugo gauja šunų, viduje bendrovė gali džiaugtis patrauklesnėmis patalpomis. Žaidimų kambaryje pamatome du išblyškusius programuotojus, energingai žaidžiančius ledo ritulį.

„Axmor“ kompanijos direktorius pavertė pradines 80 000 Lt investicijas 2,5 mln. Lt kasmetėmis pajamomis. Didesnę užsakovų dalį sudaro užsieniečiai, dažniausiai susidomėję reklaminiu skelbimu internete. Būtent taip „Harpo Productions“, „Opros Whinfrey“ žiniasklaidos bendrovė, pasamdė „Axmor“ sukurti žiniatinklio portalą.

Po daugybės kelio posūkių ultramodernios technologijos susiduria su pasenusiomis. Novosibirsko branduolinės fizikos institute, viename didžiausių Akademinio miestelio eksportuotojų (80 mln. Lt per metus), stovi elektronų-pozitronų susidūrimo prietaisas, kuriuo 65 metų instituto direktorius naudojosi mokyklos laikais. Vėjo perpučiamame angare, kuriame dar visai neseniai gyveno tik girtuokliai ir graužikai, „Screen Photo Electronic Instruments“ rengiasi gaminti naktinio matymo įtaisus. „Čia taip šalta, – sako generalinis direktorius. – Išskyrus darbą, čia nėra ką veikti.“

Sibiras mažiau izoliuotas nei anksčiau. Prieš 1893 m. nutiesiant geležinkelį į Novosibirską, keliautojai iš Maskvos turėdavo 10 mėnesių dardėti vežimu. Šiandien Dmitrijus Verkchodovas gali nutraukti pasitarimą, kad Ozone (Rusijos Amazon.com atitikmuo) įsigytų prekę, kuri bus pristatyta per naktį. „Pažiūrėkite, net Sibire galiu gauti DVD, knygų, muzikos kompaktinių diskų“, – šypsosi D. Verkchodovas.

Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas D. Verkchodovas vadovauja Novosibirsko 300 000 kvadratinių metrų technologijų verslo centro statybai. Šis procesas užtruks.

M. Lavrentjevas išeina iš instituto, nuo žvarbaus vėjo jį gelbsti lengvas paltas, ant kurio atlapo prisegta senelio kamėja. „Mano senelis buvo kovotojas, – sako M. Lavrentjevas. – Manau, jis džiaugtųsi matydamas, kaip čia kuriasi pasaulinio garso įmonės. Jam taip pat norėtųsi, kad jos tinkamai atsiskaitytų už naudojimąsi mūsų protais.“

Pagal „Fortune“ parengė Rūta Makūnaitė.