Lietuvių mokslininkė apie misijos „Perseverance“ unikalumus: išbandytas specialus sraigtasparnis ir deguonį gaminantis įrenginys

Marsaeigis „Perseverance“ paminėjo skrydžio į kosmosą metines. Vieną iš marsaeigio instrumentų – specialias kameras – testavusi lietuvių mokslininkė Simona Liukaitytė-Suszczynska LRT RADIJUI pasakoja, kad misijos metu išbandyti keli nauji įrenginiai. Vienas jų yra vardu MOXIE. Šis įrenginys iš gausiai Marso atmosferoje esančio anglies dvideginio leidžia gaminti deguonį.

NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“) atšventė pirmąjį jo išleidimo į kosmosą gimtadienį. Prie marsaeigio dirbusi fizikos mokslų daktarė, lazerinių ir optinių sistemų inžinierė Simona Liukaitytė-Suszczynska džiaugiasi prisidėjusi prie šio marsaeigio kūrimo ir pateikia įdomesnes pačios misijos į Raudonąją planetą detales.

Misija „Perseverance“ yra Marso roveris, kuris Marso planetoje nusileido šių metų vasario 18 dieną, misijos pristatymą pradeda lietuvė. „Ši misija turi keletą tikslų. Pirmučiausias tikslas yra Marse ieškoti kažkada egzistavusios gyvybės įrodymų. Antras tikslas yra suprasti, kokia buvo šios planetos geologinė evoliucija, t.y. kokios buvo sąlygos Marse ir kokios jos yra šiandien, ir visa tai ištirti. Trečiasis tikslas yra atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie padėtų išspręsti problemas, norint žmogui nusileisti Marse“, – visus tris misijos „Perseverance“ tikslus išsamiai pristato pašnekovė.

Nuo misijos paleidimo praėjo metai, o nuo marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje praėjo beveik pusmetis, mat pats skrydis į šia planetą trunka apie šešis mėnesius. Lietuvių mokslininkė pasakoja, kad jau dabar dėka marsaeigio yra padaryta net virš 75 tūkst. nuotraukų!

„Tai yra labai daug. Tai tikrai nežmoniškas kiekis duomenų! Tuos duomenis mokslininkai turi analizuoti. Ir ne tik duomenų analizei, bet ir paprastų žmonių džiaugsmui, mūsų visų akims, kad galėtume matyti tuos vaizdus iš kitos planetos, – sako S. Liukaitytė-Suszczynska. – Marsas yra labai toli ir anksčiau gauti tokius vaizdus buvo tik mokslinė fantastika.“

Misijoje „Perseverance“ buvo ištestuoti ir pirmieji moksliniai prietaisai. Vienu jų buvo įrašyti Marso garsai. „Tai yra Marso vėjai bei pačio marsaeigio važiavimo garsas“, – pasakoja vieną iš marsaeigio instrumentų – specialias kameras – testavusi inžinierė.

Marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje užfiksavo ir neįprastą gamtos reiškinys, žinomą „dulkių velnio“ vardu. Jis yra tarsi nedidelis tornadas, skuba paaiškinti fizikos mokslų daktarė. „Jis susiformavo visai netoli marsaeigio“, – patikina ji.

Dar yra toks nedidelis sraigtasparnis – vienas iš įdomiausių prietaisų, kuris vis dar veikia ir bus naudojamas ateityje, intriguoja pašnekovė. „Šis įrenginys pirmą kartą nuo kitos planetos paviršiaus pakilo žmonių sukurtais prietaisais, – kosminio sraigtasparnio unikalumą pabrėžia S. Liukaitytė-Suszczynska. – Tas sraigtasparnis, jau buvo įrodyta, puikiai veikia ir šios misijos ateityje bus naudojamas stebėti, kur marsaeigiui reikia važiuoti ir kokiose vietose yra kažkokie įdomesni bandiniai.“

Lazerinių ir optinių sistemų inžinierė išskiria ir kitą įdomų ir svarbų įrenginį, vardu MOXIE (Mars Oxygen In-Situ Resource Utilization Experiment; liet. marso deguonies išteklių panaudojimo eksperimentas vietoje – LRT.lt). „Tai dar vienas įdomus prietaisas, kuris taip pat jau buvo išbandytas. Jis yra labai daug žadantis ir svarbus žmonijos ateičiai. Tai prietaisas MOXIE, kuris iš gausiai Marso atmosferoje esančio anglies dvideginio leidžia gaminti deguonį. Ši technologija labai puikiai veikia. Tiesa, tai buvo eksperimentinis modelis“, – pasakoja lietuvių mokslininkė.

Prie marsaeigio dirbusi fizikos mokslų daktarė, lazerinių ir optinių sistemų inžinierė S. Liukaitytė-Suszczynska sako, kad norint, jog Marse galėtų nusileisti žmonės, ten išgyventi ir grįžti į Žemę, MOXIE tipo prietaisas turėtų būti bent 100 kartų didesnis, nei kad yra dabar sukurtas.

Apie visa tai bei kitas marsaeigio „Perseverance“ charakteristikas plačiau išgirsite radijo įraše.