Kinija pasiekė naują lygį žmonijos bandymuose pažaboti žvaigždžių energiją, rašo „Science Alert“. Praėjusią savaitę Kinijos mokslų akademijos sintezės aparatas pasiekė 120 milijonų laipsnių Celsijaus temperatūrą ir išlaikė ją 101 sekundę.Kinija pasiekė naują lygį žmonijos bandymuose pažaboti žvaigždžių energiją, rašo „Science Alert“. Praėjusią savaitę Kinijos mokslų akademijos sintezės aparatas pasiekė 120 milijonų laipsnių Celsijaus temperatūrą ir išlaikė ją 101 sekundę.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr,
Paskutinį kartą EAST („Experimental Advanced Superconducting Tokamak“ arba „HT-7U“) taip ilgai besiraičiojančią plazmą išlaikė 2017 m., tačiau tuomet temperatūra tesiekė vos 50 mln. laipsnių Celsijaus.
2018 m. reaktoriuje buvo susidariusios dujos, įkaitusios daugiau nei iki 100 milijonų laipsnių, tačiau plazmą pavyko išlaikyti vos 10 sekundžių.
Dabar, kai tokį ilgą laiką pavyko išlaikyti aštuoniskart už Saulės šerdies temperatūrą, kuri siekia 15 milijonų laipsnių Celsijaus, karštesnę plazmą, naujasis rekordas pastūmėjo žmoniją dar per žingsnelį arčiau šio sunkiai išgaunamo, tačiau labai trokštamo švarios energijos šaltinio.
„Šis proveržis yra reikšminga pažanga, o pagrindinis tikslas dabar yra stengtis ilgesnį laiką išlaikyti stabilią temperatūrą“, – „The Global Times“ sakė Pietinio mokslo ir technologijų universiteto fizikas Li Miao.
Sintezės jėga pasinaudoja giliai Saulėje vykstančiomis reakcijomis ir suspaudžia vandenilio atomus į didesnius elementus, pavyzdžiui, helį. Saulėje užtenka gravitacijos, kad atomai susijungtų, o Žemėje tenka pasitelkti ne tokias subtilias priemones, didinti temperatūrą specialiai pastatytuose generatoriuose, padedančiuose išgauti atomų lydymosi jėgą, rašo „Science Alert“.
Tyrėjai mano, kad viename litre jūros vandens esančio deuterio – stabilios vandenilio formos, turinčios vieną protoną ir vieną neutroną, – kiekio pakaktų branduolio sintezės būdu pagaminti tiek energijos, kiek jos generuoja 300 litrų benzino.
Eksperimentinę laboratoriją, kurioje yra EAST, aptarnauja apie 300 mokslininkų ir inžinierių. Didžiuliame spurgos formos metaliniame vamzdyje yra daugybė magnetinių ričių, palaikančių aplink šerdį besivejančius įkaitintus vandenilio plazmos srautus.
Kaip rašo „Science Alert“, didžiausias iššūkis pakankamai ilgai išlaikyti plazmą pakankamai aukštoje temperatūroje, kad įvyktų sintezė. Temperatūra turi būti dar aukštesnė nei Saulėje, nes stipri mūsų žvaigždės gravitacija padeda suspausti branduolius – to pakartoti Žemėje nepavyksta.
Atsižvelgdami į teorinį potencialą saugiai gaminti tokius didžiulius energijos kiekius be šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir beveik be jokių radioaktyviųjų atliekų, sintezės energiją kai kurie laiko švarios energijos Šventuoju graliu.
Visgi kol kas branduolių sintezė dar nėra naudojimui pritaikytas metodas, o visiškai funkcionalios „dirbtinės saulės“ sukūrimas gali užtrukti dešimtmečius. Mes dar net nepasiekėme to taško, kai sintezės reaktorius gali generuoti daugiau energijos, nei pats sunaudoja, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad sparčiai prie jo artėjame.
