Mokslininkai į giliausią pasaulio ežerą panardino kosminį teleskoą – ko siekiama?

Rusijos mokslininkai panardino vieną didžiausių pasaulyje povandeninių kosminių teleskopų, norėdami žvilgtelėti į Visatą pro skaidrius Baikalo ežero vandenis.

Gilus povandeninis teleskopas, statomas nuo 2015 m., skirtas stebėti neutrinus – mažiausias šiuo metu žinomas daleles.

Teleskopas „Baikalas-GVD“ buvo panardintas į 750–1300 metrų gylį, maždaug keturis kilometrus nuo ežero kranto.

Neutrinus labai sunku aptikti, o vanduo yra veiksminga terpė tai padaryti.

Plaukiojančią observatoriją sudaro stygos su sferiniu stiklu ir prie jų pritvirtintais nerūdijančio plieno moduliais.

Kovo 13 d. mokslininkai stebėjo, kad per stačiakampę ledo skylę moduliai būtų atsargiai nuleisti į vandenį.

„Pusės kubinio kilometro matavimo neutrino teleskopas yra mums po kojomis“, – stovėdamas ant užšalusio ežero paviršiaus sakė Jungtinio branduolinių tyrimų instituto mokslininkas Dmitrijus Naumovas.

Po kelerių metų teleskopas bus išplėstas ir galės matuoti vieną kubinį kilometrą, sakė Naumovas.

Baikalo teleskopas ne vienintelis neutrinus fiksuojantis teleskopas: JAV tyrimų stotyje Pietų ašigalyje, po Antarkties ledu yra palaidota „Ice Cube“ – milžiniška neutrino observatorija.

Rusijos mokslininkai teigia, kad teleskopas yra didžiausias neutrino detektorius Šiaurės pusrutulyje, o Baikalo ežeras – didžiausias pagal tūrį ir giliausias gėlavandenis ežeras pasaulyje – idealiai tinka plaukiojančiai observatorijai įkurti.

„Be abejo, Baikalo ežeras yra vienintelis ežeras, kuriame galite dislokuoti neutrino teleskopą dėl jo gylio“, – sakė Jungtinio branduolinių tyrimų instituto mokslininkas Bairas Šoibonovas.

„Taip pat svarbus gėlas vanduo ir vandens skaidrumas. Taip pat labai svarbu tai, kad apie du mėnesius yra ledo danga, padedanti aptarnauti įrangą“.

Teleskopas yra Čekijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Slovakijos mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas.