Marsas turi naują gyventoją! Tiesa, kol kas tai ne žmgus, o marsaeigis „Perseverance“. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto docentas Andrejus Spiridonovas LRT RADIJUI sako, kad nuosėdinės uolienos rodo, kad Raudonojoje planetoje galime tikėtis Žemei artimų gyvybės formų.Marsas turi naują gyventoją! Tiesa, kol kas tai ne žmgus, o marsaeigis „Perseverance“ („Atkaklumas“ – LRT.lt). Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto (GI) docentas Andrejus Spiridonovas LRT RADIJUI sako, kad nuosėdinės uolienos rodo, kad Raudonojoje planetoje galime tikėtis Žemei artimų gyvybės formų.
„Perseverance“ marsaeigis / Laidos „Mokslo sriuba“ nuotr.
Po septynis mėnesius trukusios kelionės iš mūsų planetos į Marsą, ant Raudonosios planetos paviršiaus nusileido lig šiol moderniausias įrenginys Marso tyrimų istorijoje – marsaeigis „Perseverance“. Marso paviršių jis itin sklandžiai pasiekė vasario 18-ąją.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkai, marsaeigio „Perseverance“ pagalba, tikisi atrasti senovinių fosilijų, kurios įrodytų apie kada nors Raudonojoje planetoje egzistavusią gyvybę.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas A. Spiridonovas teigia, kad Marso misija yra įvairialypė, tačiau būtent šios misijos tikslas – gyvybės ženklų paieška.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Bus ieškoma cheminių pėdsakų, struktūrinių pėdsakų, minerologinių pėdsakų. Būtent dėl šitos priežasties buvo parengti tam tikri prietaisai ir parinkta būtent tokia vieta, į kurią ir nusileido marsaeigis „Perseverance“. Tai optimaliausiai geologiška vieta, kurioje galėtų išsisaugoti tos fosilinės liekanos ir senovinė gyvybė, jeigu ji būtų tuo metu egzistavusi“, – pasakoja VU docentas.
Marsaeigis „Perseverance“ nusileido buvusiame ežero krateryje, kuris susidarė prieš 3,5 mlrd. metų.
„Tame pačiame krateryje dar buvo susidariusi upinė delta, ten kažkada buvo didžiulis ežeras, į kurį įtekėjo upė. Tačiau vėliau tas ežeras išdžiūvo, – intriguojančiai kalba A. Spiridonovas. – Tai tikėtina, kad tokiose panašiose ekstremaliose aplinkose, Žemėje bent jau, egzistuoja gyvybė.“
Mokslininkas sako, kad šiuo metu sunku spėti, ar pavyks Marse atrasti kokių nors gyvybės ženklų. GI docentas tvirtina, kad bent jau nuosėdinės uolienos leidžia tikėtis, kad gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje galime rasti. Anot jo, po šešių metų į Marsą turėtų atskristi kitas palydovas.
„Jis paims tuos „Perseverance“ surinktus pavyzdžius ir atgabens atgal į Žemę. Tuomet bus galima atlikti žymiai intensyvesnius tyrimus. Žinoma, marsaeigis savo viduje taip pat turi gerą įrangą, kurios pagalba galima nuveikti labai daug darbų bei atlikti tam tikrų tyrimų“, – sako VU CHGF GI docentas Andrejus Spiridonovas.
Visas pokalbis su mokslininku A. Spiridonovu – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.
