Lietuvos bankas: virtualios valiutos yra finansinių paslaugų užribyje

Lietuvos gyventojų investavimas į bitkoinus ir kitas kriptovaliutas kelia riziką ir Lietuvos bankas nerekomenduoja šio investavimo būdo rinktis neprofesionaliems investuotojams. Ypač tiems, kurie planuoja ilgalaikes investicijas ar taupo pensijai. Finansų rinkos prievaizdas taip pat ragina nenaudoti skaitmeninių pinigų kaip atsiskaitymo priemonės.

Lietuvos bankas pažymi, kad perkantys virtualias valiutas turi ribotas galimybes jas iškeisti į tradicinius pinigus bei rizikuoja patirti nuostolių dėl kibernetinių atakų.

Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės valstybių narių finansų priežiūros institucijos pastaruoju metu perspėjo gyventojus ir verslininkus nesusižavėti bitkoino ir kitų kriptovaliutų kainos augimu ir nepasiduoti pagundai greitai užsidirbti lengvų pinigų.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis Alfa.lt teigė, jog virtualiosios valiutos tebėra finansinių paslaugų užribyje, o vartotojai, perkantys ar naudojantys šias priemones atsiskaitymams, turėtų imtis visų įmanomų apsisaugojimo priemonių, kadangi šiuo atveju negalioja įprastinė teisinė apsauga bei egzistuoja didelė sukčiavimo ir pinigų plovimo rizika.

Kriptovaliutoms netaikomi įprasti teisės reikalavimai

Lietuvos banko atstovas priminė, jog įspėjimus apie virtualiųjų valiutų pavojų pastaruoju metu skelbė Europos priežiūros institucijos – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos bankininkystės institucija bei Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija.

„Dėl decentralizuoto veikimo nustatyti produktų kūrėjus, pardavėjus ir kitus susijusius asmenis itin sudėtinga, kaip ir pritaikyti jiems įprastus teisės aktų reikalavimus arba reikalauti atsakomybės. Tad yra nemaža sukčiavimo ar pinigų plovimo rizika. Virtualiam turtui netaikoma tokia vartotojų apsauga, kaip, pavyzdžiui, indėlių draudimas, o nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius“, – Alfa.lt teigė A. Šilgalis.

Lietuvos banko atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje indėlių ir investicijų draudimas taikomas tik indėliams ir bankuose saugomoms finansinėms priemonėms, o kriptovaliutos nepatenka į šią sritį.

„Kadangi šiuo metu tai iš esmės yra kol kas nereguliuojama sritis, vartotojų apsauga netaikoma arba skirtingose šalyse taikomos skirtingos priemonės“, – pažymėjo A. Šilgalis.

Jis priminė, jog, griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimams, nuo 2019 m. pradžios į prižiūrimų įstaigų ratą pateko ir virtualaus turto keityklos, virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai. Lietuvoje jas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Ateityje, pasak A. Šilgalio, teisinio aiškumo visoje ES ir investuotojų apsaugos bus daugiau – Europos Komisija pristatė naują skaitmeninių finansų koncepciją, kuri virs teisiniais dokumentais, jie turės būti perkelti į ES šalių teisės aktus.

„Tačiau kol kas virtualiosios valiutos vis dėlto dar tebėra finansinių paslaugų užribyje, o vartotojai, naudojantys šias priemones, turi patys imtis visų įmanomų apsisaugojimo priemonių: naudotis tik patikimų tarpininkų paslaugomis, vertinti visas kylančias rizikas ir, esant galimybei, naudoti išvestines priemones finansinei rizikai drausti“, – teigė A. Šilgalis.

Nerekomenduoja naudoti kaip atsiskaitymo priemonės

Lietuvos bankas nerekomenduoja naudoti kriptovaliutą kaip atsiskaitymo priemonę Lietuvoje bei nurodo, jog licencijuojami finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu.

„Finansų rinkos dalyviai negali tiesiogiai gauti mokėjimų virtualiuoju turtu, į jų sąskaitas gali patekti tik atsiskaitymai tradicinėmis valiutomis. Vartotojai, naudojantys kriptovaliutas atsiskaitymams, turi suprasti, kad jie patys prisiima rizikas, nes tokio tipo atsiskaitymams netaikomas egzistuojantis reguliavimas, taisyklės ir vartotojų apsaugos priemonės, tokios kaip mokėjimo sustabdymas ar atšaukimas, jeigu vykdant mokėjimą padaryta klaida“, – Alfa.lt teigė A. Šilgalis.

Į portalo prašymą pateikti rekomendaciją Lietuvos investuotojams, neatsilaikantiems prieš pagundą pirkti kriptovaliutas, kai jų vertė dabar smarkiai auga, Lietuvos banko atstovas atsakė, kad investuotojai pirmiausia turėtų suprasti, į ką investuoja, t. y. tinkamai vertinti rizikas.

„Tai ir dideli, kartais net ekstremalūs, valiutų kurso svyravimai, ribotos galimybės iškeisti virtualiąsias valiutas į tradicines, neaiški ir dėl to vartotojams galimai nepalanki kainodara, tikimybė prarasti pinigus dėl kibernetinių atakų ir kitos rizikos. Visa tai lemia, kad ši priemonė nėra tinkama daugeliui vartotojų, ypač tiems, kurie planuoja ilgalaikes investicijas ar taupo pensijai“, – teigė A. Šilgalis.

Bitkoinu susidomėjo Volstryto veteranai

Populiariausios kriptovaliutos bitkoino, skaičiuojančios 12 metų istoriją, kaina pastaruoju metu kyla kaip ant mielių: 2020 m. gruodžio antroje pusėje pasiekė 28 500 tūkst. JAV dolerių už vienetą, o šių metų pradžioje kilo iki 35 000 ar net 40 000 JAV dolerių ir daugiau.

Kai kurie finansų rinkos analitikai prognozuoja, kad 2021 m. bitkoino vertė gali pasiekti 83 000 JAV dolerių už vienetą, o iki 2026 m. perkopti 97 800 JAV dolerių ribą.

Ekspertai kriptovaliutų kainos šuolį sieja su pandemijos sukeltos krizės padariniais, tradicinių valiutų galimu nuvertėjimu. Esą tai skatina ieškoti alternatyvių priemonių pinigų vertei išsaugoti.

Bitkoino brangimą iš dalies paskatino ir interneto mokėjimų kompanijos „PayPal“ pareiškimas, kad leis sąskaitų savininkams naudoti kriptovaliutą. Po to investicinės bankininkystės kompanijos „JPMorgan Chase“ analitikai kriptovaliutą palygino su auksu bei iškėlė prognozę, kad ateityje į investuotojų gretas įsilies naujovėms atvira vadinamoji tūkstantmečio karta.

Verslininkas Justas Pikelis žurnalui IQ anksčiau teigė, kad susidomėjimas bitkoinu dabar yra kitoks nei 2017 m., kai jo kaina po ilgesnio svyravimų periodo buvo šoktelėjusi iki beveik 20 000 JAV dolerių. Esą tada norėjo investuoti stomatologai, „Uber“ vairuotojai, batų pardavėjai ir visi kiti, kurie turėjo šiek tiek laisvų pinigų ir norėjo juos investuoti į šią naują, mįslingą technologiją.

„Dabar viskas keičiasi, bitkoiną kaip tikrą, legalų pripažįsta Volstryto veteranai ir vilkai, tokie kaip Stanley Druckenmilleris, Paulas Tudoras Jonesas, Billas Milleris. Tai tokie vardai, kurie ir Volstryte turi milžinišką pagarbą. Ir jie ne tik tiki bitkoino ateitimi, bet ir už tai balsuoja ir savo pinigais. Investavime visą laiką yra pavojinga frazė „šį kartą viskas yra kitaip“, bet šį kartą iš tikrųjų duomenys rodo, jog dabar investuotojai yra labiau patyrę, nei buvo 2017 m., ir tai leistų daryti prielaidą, kad tokio staigaus kritimo, kaip buvo 2018 m., greičiausiai ir nebus, nes tie pinigai, kurie atėjo, yra iš Volstryto ir jie yra labiau pasiruošę psichologiškai atlaikyti tą vadinamąjį cikliškumą“, – svarstė verslininkas.