Praėjusių metų pradžioje kompozitorė Nora Marazaitė pristatė originalų muzikos kūrinį, įkvėptą labai neįprastų dalykų, – jis buvo paremtas vieno jos mokyklos draugo, dalelių fiziko Gedimino Šarpio daktaro disertacija.Praėjusių metų pradžioje kompozitorė Nora Marazaitė pristatė originalų muzikos kūrinį, įkvėptą labai neįprastų dalykų, – jis buvo paremtas vieno jos mokyklos draugo, dalelių fiziko Gedimino Šarpio daktaro disertacija. Abu buvę bendramoksliai iš Lietuvos studijuoti atvyko į Glazgą – Gediminas baigė teorinės fizikos magistrantūros studijas Glazgo universitete, o Nora studijavo kompoziciją Škotijos karališkojoje konservatorijoje, rašoma Mančesterio universiteto tinklaraštyje.
Kūrinį galima išgirsti čia:
Baigęs studijas, Gediminas nutarė siekti daktaro laipsnio Mančesterio universitete. Jis prisijungė prie LHCb tyrimų grupės – dalelių fizikų, dirbančių su didžiuoju hadronų greitintuvu ir vykdančių eksperimentą CERN laboratorijoje, Ženevoje. Rašydamas disertaciją apie asimetriją, jis vėl apsilankė Glazge, kur susitiko Norą. Po ilgų diskusijų apie jo tyrimus ir muzikos teoriją, ji pasiūlė parašyti jo tyrimais paremtą muzikinį kūrinį. Taip gimė kūrinys saksofonų trio, elektrinei gitarai ir dviem perkusionistams, grojantiems visu mušamųjų instrumentų spektru, pradedant didžiuoju būgnu ir bongais ir baigiant milžinišku metalo lakštu bei žvangančiais vaikų žaislais.
Koks jausmas, kai tavo disertacija virsta muzika? „Tai siurrealu. Mokslines teorijas galime apibūdinti pasitelkę matematiką. Tačiau kartais sunku mėgautis ar „improvizuoti“ matematiką. Muzika yra daug arčiau subjektyvaus buvimo žmogumi potyrio, išorinį ir vidinį pasaulį stebinčios sąmonės. Klausantis „Mano daktaro disertacijos“, kaip aš juokais vadinu šį kūrinį, man po kūną bėgioja šiurpuliukai“, – sako Gediminas.
„Mane žavi muzikos ir mokslo sąveikos teikiamos galimybės – jau esu bendradarbiavusi su Glazgo universiteto doktorantūros studentu, rašydama kūrinį styginių orkestrui su specialiu ultragarso įrenginiu „Switch“ – jo premjera praėjusių metų rugpjūtį įvyko Lietuvoje. Džiaugiuosi galėdama toliau tyrinėti, ką gali pasiūlyti toks tarpdisciplininis bendradarbiavimas“, – pasakoja Nora.
– Kaip kilo mintis suvienyti jėgas ir kiek laiko kartu dirbote?
– Gediminas: Mudu su Nora susipažinome daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje, lankėme tą pačią vidurinę mokyklą! Atsitiktinai abu persikėlėme į Glazgą studijuoti. Aš Glazgo universitete įgijau teorinės fizikos magistro laipsnį, Nora mokėsi kompozicijos Škotijos karališkojoje konservatorijoje. Studijų metais tapome labai artimais draugais. Pernai, rašydamas daktaro disertaciją, apsilankiau Glazge. 5 valandas kalbėjomės apie mano fizikos tyrimus, nes Nora aistringai domisi moksline fantastika ir populiariuoju mokslu. Po to dar 5 valandas diskutavome apie muzikos teoriją. Turiu prisipažinti, kad menkai apie tai teišmanau, bet Nora sutiko man pravesti privačius užsiėmimus. Diskutuodami įsivaizdavome pažįstamus muzikinius santykius ir sąvokas nežemiškoje civilizacijoje. Bandėme atsakyti į klausimą: „Kurios muzikos dalys yra neišvengiamos?“ „Kas yra grynai kultūriška ir žmogiška?“. Netrukus po to Nora man pasiūlė parašyti mano tyrimais paremtą kūrinį. Nedelsdamas sutikau.
– Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie savo tyrimus, kuriais grįstas šis muzikos kūrinys?
– Gediminas: Vienas svarbiausių egzistencinių žmonijos klausimų yra „Kodėl kažkas yra, o ne nieko nėra?“ (Paprastai jis priskiriamas Gottfriedui Leibnitzui). Mokslininkai po truputį juda link galimo atsakymo. Įdomu tai, kad atsakymas slypi asimetrijoje tarp materijos ir jos atitikmens – antimaterijos. Jei visata būtų idealiai simetriška, abiejų rūšių materijos viena kitą neutralizuotų. Tačiau mes esame čia, todėl turi būti skirtumas!
Fizikai šį skirtumą vadina „CP pažeidimu“ – neatitikimu tarp dalelių ir antidalelių elgesio. Mano disertacijos tema buvo šios asimetrijos ieškojimas konkrečiame dalelių irimo modelyje, kur sunkesnis protono „pusbrolis“ – Lambda_b barionas – suyra į kitas 4 daleles. Dalelių irimas pasireiškia greitinant protonus beveik iki šviesos greičio CERN laboratorijoje, Šveicarijoje, esančiame didžiajame hadronų greitintuve. Irimą nustato LHCb detektorius, kuris yra sukurtas specialiai CP pažeidimo analizei.
– Ar turite planų tęsti mokslo ir meno bendradarbiavimą?
– Gediminas: Esu aktyvus daugelyje sričių ir tikrai apsvarstyčiau galimybę tęsti bendradarbiavimą. Mokslo ir meno sinergijos paieškos yra puikus dalykas, siekiant, kad mokslinės koncepcijos būtų prieinamesnės ne mokslininkams.
