Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą?Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą? Į šį klausimą pranešime žiniasklaidai atsakyti bando Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) alumnas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotr.
Pokyčiai statybų sektoriuje, kokie jie?
Ketvirtoji pramonės revoliucija, visuotinė skaitmenizacija, robotizacija ir su jomis susijusių technologijų vystymasis kasdien keičia pasaulį, o kuriamus pokyčius galime justi daugelyje sričių, tarp jų ir statybose, kur greitis, kokybė ir išmanieji įrenginiai jau tapo kasdienybe.
„Šiandien pagrindinis prioritetas – statybų greitis ir kokybė, o to pasiekti neįmanoma be skaitmeninių technologijų ir įrankių naudojimo statybos bei projektavimo procese. Pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai visą Olimpinį miestelį ar Londono Olimpinį stadioną pastato per 5 metus. Ryškius pokyčius matome ir Lietuvoje: Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi net 6 metus, o štai dabar aukščiausius reikalavimus atitinkančioms Continental ar Vakarų medienos grupės gamyklų statyboms prireikia vos 2 metų“, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas.
Pasak „Vilnius Tech“ alumno, anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, statybos proceso planavimas ir technologinių įrenginių valdymas vykdomas išmaniuosiuose įrenginiuose, o statybos dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną ir statinio viso gyvavimo ciklo informacija kaupiama jau skaitmeniniu formatu.
„Ateityje pastatai bus projektuojami ir jų duomenys kaupiami tik skaitmeninėje erdvėje, o kiekvienas statinys ir net patys miestai turės savo informacinius modelius su 3D vizualizacijomis. Nėra abejonės, jog statybos elementai ir detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais, vystysis aplinką tausojanti statyba. Jau šiandien yra testuojami robotai, kurie gali atlikti tokius darbus kaip plytų klojimas, mūrijimas ar armatūros tvirtinimas, o tai reiškia, kad jie gali daryti daug, o gal net visus, žmonių atliekamus darbus statybvietėje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė tik robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat buvo pasirinkti tik robotai“, – teigia LSA prezidentas.
Ateities statybininkai – kokie įgūdžiai bus reikalingi?
Anot D. Gedvilo, kartu su technologine pažanga atsiranda ir naujų įgūdžių poreikis darbo rinkoje – ateities statyboje skaitmeninius duomenis apdoros ir daugelį darbų atliks dirbtinis intelektas, todėl bus reikalingi specialistai, gebantys jį išmaniai valdyti.
„Jau šiandien statybose reikalingas toks specialistas, kuris ne tik išmano statybos technologiją, procesus, statybinių medžiagų įvairovę, bet ir gebantis naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įrankiais, bendraujantis daugiau nei viena kalba ir pasižymintis statinio informacinio modeliavimo bei kitomis naujomis kompetencijomis. Tai – ateities profesija kūrybingiems žmonėms“, – sako „Vilnius Tech“ alumnas D. Gedvilas.
Augant Lietuvos statybų sektoriaus eksportui ir tarptautinių infrastruktūros projektų skaičiui, statybų įmonės į savo komandų gretas nori priimti vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, sparčiai auga projektuotojų ir inžinierių poreikis, tačiau darbo rinkoje matomas rekordinis kiekis nekvalifikuotų statybininkų, negalinčių rasti sau darbo vietos. Tendencijos rodo, jog verslas transformuojasi ir jam reikia tokių specialistų, kurie geba dirbti su išmaniomis technologijomis ir taikyti inovacijas praktinėje veikloje, todėl būtent mokymo įstaigos turi naują misiją – paruošti rinkos poreikius atitinkančius ir perspektyvius specialistus.
Atsižvelgiama į rinkos tendencijas
Pasak „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekano prof. dr. Algirdo Juozapaičio universitetai, ypač techniškieji, gerai suvokia Lietuvos pramonės ir statybos sektoriaus iššūkius. Šiuolaikinės statinių projektavimo, statybos ir gamybos organizavimo bei objekto eksploatacinio valdymo technologijos – grindžiamos statinio informacinio modeliavimo (BIM) koncepcija. Į statybos sritį žengia ir 3D spausdinimas, robotizavimas, dirbtinis intelektas.
Lietuvoje BIM įtvirtinimo veiklos aktyviai ėmėsi pats statybos sektorius. Vienas pirmųjų ir svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos srities specialistų rengimo uždavinių – turėti absolventus, išmanančius ir turinčius gebėjimų dirbti projekto BIM srities vadovais, gebančius suvokti artėjančias technologines permainas.
