Visuomenėje nuolat sklando įvairūs mitai – jų netrūksta kiekvienoje srityje. KTU mokslininkai, remdamiesi savo tyrimais ir turima moksline informacija, pakomentavo keletą visuomenėje egzistuojančių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?Visuomenėje nuolat sklando įvairūs mitai – jų netrūksta kiekvienoje srityje. Todėl ypač šiandien, kai informaciją akimirksniu sužinome per socialinius tinklus, galima išgirsti skirtingas interpretacijas ir gana dažnai susidurti su klaidinančia informacija, kuri neatitinka realybės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Skirtingi įsitikinimai išskiria visuomenę į kelias dalis, kurių viena tik purto galvą ir garsiai juokiasi, o kita – žeria argumentus ir karštai gina įsitikinimus. Kyla klausimas – o kur iš tikrųjų yra tiesa?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vieni populiariausių šiandienos mitų, susiję su 5G ryšio sąmokslo teorijomis ir tuo, kad koronavirusas, dėl kurio kilo pasaulinė pandemija, buvo sukurtas Kinijos laboratorijose. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, remdamiesi savo tyrimais ir turima moksline informacija, pakomentavo keletą visuomenėje egzistuojančių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?
5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai
Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, pasižyminti ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
„Jei turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“, – tikina KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.
Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais. Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl padaugės vėžinių susirgimų ir kitų ligų.
„Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3 Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU EEF docentas.
Medicininė apšvita labai kenkia sveikatai
Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai. KTU mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.
Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.
Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija, branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją ir pavienių fotonų tomografiją yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį bei mechanines bangas yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.
„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – teigia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.
