5G ryšys ir dirbtinis intelektas: ar šis ryšys leis pasiekti neregėtas technologijų aukštumas? To klausiame duomenų mokslininko Mariaus Vileiniškio. Jo teigimu, pirmiausia visi galvoja apie šio ryšio greitį, bet jis turi kur kas daugiau privalumų.5G ryšys ir dirbtinis intelektas: ar šis ryšys leis pasiekti neregėtas technologijų aukštumas? To klausiame duomenų mokslininko Mariaus Vileiniškio. Jo teigimu, pirmiausia visi galvoja apie šio ryšio greitį, bet jis turi kur kas daugiau privalumų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įrenginiai veiks sparčiau ir sklandžiau
„Vienas iš privalumų yra signalo vėlavimo sumažinimas. Tai leistų naudoti 5G ryšį sistemose, kurios laikomos kritinėmis, kur vėlavimas yra neleistinas. Taip pat 5G leistų tuo pat metu toje pačioje veikti žymiai daugiau įrenginių, sklandžiai, be trikdžių, kas suteikia daug privalumų naudojant šiuos įrenginius“, – tikino mokslininkas.
Pasak jo, padidėjus prie naujojo ryšio prisijungusių įrenginių skaičiui, padidės ir duomenų kiekis, o dirbtinis intelektas duomenis naudoja godžiai. Todėl 5G ryšys turėtų paskatinti tam tikrus pagreitinimus.
Dirbtinis intelektas naudojamas beveik visur
M. Vileiniškis atkreipė dėmesį, kad dauguma žmonių net nepastebėjo, kai dirbtinis intelektas atsirado kone visuose mūsų naudamuose prietaisuose. Todėl tikėtina, kad jo pritaikomumas nebus pastebėtas ir kitose srityse.
„Manau, čia vienas iš pagrindinių niuansų – tai taps įprasta norma, mūsų gyvenimo dalimi“, – teigė M. Vileiniškis.
Anot mokslininko, dirbtinis intelektas turi naudos ir visuomenei. Pavyzdžiui, pasaulį sukrėtusi pandemija parodė, kad pasitelkiant duomenis ir dirbtinį intelektą, įmanoma suvaldyti krizę. Kinija buvo viena pirmųjų, išnaudojusi technologijas koordinuojant resursus, prižiūrint tam tikrus veiksmus, gydant pacientus.
„Tų pavyzdžių tikrai galima rasti. Praktiškai kiekviena socialinių tinklų bendrovė naudoja dirbtinį intelektą. Pradedant nuo to, kad aptinka jūsų nuotraukose jūsų draugų veidus ir pasiūlo juos pažymėti. Ar skanuoja pasisakymus ir bando pašalinti taip vadinamą „hate speach“ (neapykantą kurstančius pasisakymus – red. past.), teroristinę propagandą“, – aiškino duomenų mokslininkas.
Sukurti pavojingi ir galingi įrankiai
Pasaulyje vis daugiau kalbama apie „deepfake“ (giliosios klastotės – red. past.) technologiją. Tai yra melagingi vaizdo įrašai, sukurti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Pasak M. Vileiniškio, ši technologija yra pavojingas ir galingas įrankis, galintis prisidėti prie dezinformacijos sklaidos.
„Esmė yra tokia, kad vaizdo kameros stebi šnekančiojo veidą ir gali pasirinkto žmogaus mimiką perkelti ant statinio paveiksliuko. Tai išties labai pavojingas ir galingas įrankis. Prasideda nuo kažkokio linksmo užsiėmimo, tačiau stiprėjant „fake news“ (netikrų naujienų – red. past.) sklaidai, tai smarkiai prie to prisideda. Kartais žmonės, linkę į propagandą ir konspiracijos teorijas, gali greitai pasigauti tokius vaizdo įrašus ir priimti kaip gryną tiesą“, – įspėjo mokslininkas.
Pasak jo, šiuo metu net ir prastos kokybės vaizdo įrašas gali suklaidinti. Tačiau, kadangi pastaruoju metu apie tai buvo daug kalbama žiniasklaidoje ir ne tik, žmonės įtariau žiūri į vaizdo įrašus, kuriuose žmonės kalba tai, ko niekada nesakytų.
Dirbtinio intelekto epocha dar tik prasideda
Kaip pastebėjo M. Vileiniškis, daug paslapčių slypi už kai kurių technologijų. Pavyzdžiui, mes nuolat matome kameras, matome jų įrašus, tačiau nesame tikri, kur nufilmuota medžiaga pakliūna – ar ji tikrai lieka ten, kur ir turėtų, ar vis dėlto nukeliauja dar kažkur kitur. Vis dėlto, jis pripažino, kad jo naujos technologijos, dirbtinis intelektas ir jo panaudojimo būdai negąsdina.
„Iš tikrųjų yra labai nedaug tokių gerokai pažengusių sprendimų, kur būtų galima išsigąsti. JAV vystomas robotas, kuris geba vaikščioti, reaguoja į pastūmimus ir t. t. Jeigu kalbant apie pritaikymą versle, tai dar tik pati pradžia viso bumo. Susidomėjimas yra didžiulis, dabar jau atsirado ir techninės galimybės tuo užsiimti, tačiau trūksta specialistų, trūksta ir finansavimo, teisinių dalykų ir etikos įforminimo – kam tai gali būti panaudojama. Dauguma šalių stengiasi paruošti įstatyminę bazę – kas atsako už kažkieno dirbtinio intelekto sukeltas pasekmes“, – teigė duomenų mokslininkas.
Jis įvardijo, jog pats ateityje, po dešimties metų, norėtų, kad dauguma dalykų vyktų automatiškai – tie dalykai, kuriuos dabar reikia reguliuoti ranka, galėtų būti valdomi dirbtinio intelekto.
