Spalvingas Nikola Tesla gyvenimas: sukūrė daugybę išradimų, tačiau mirė būdamas skurdžiumi

Jis mokėjo kalbėti aštuoniomis kalbomis, pagamino pirmąjį kintamosios elektros srovės variklį, sukūrė bevielio ryšio technologiją, turėjo maždaug 300 patentų, tvirtino išradęs „superginklą“, galintį užbaigti visus pasaulio karus ir dar daugybę idėjų savo galvoje. Daugelis žmonių yra girdėję apie Nikola Tesla, bet ne tiek daug žino, ką šis vardas reiškia mokslui ir technologijoms.

N. Tesla savo gyvenimą iš esmės pradėjo statyti nuo nulio, o galiausiai tapo garsus visame pasaulyje. Tai buvo daugialybė asmenybė ir faktai apie jo gyvenimą tai tik patvirtina.

Kaip rašo „The Conversation“, jis teigė esąs pasišventęs mokslui bei atradimams, tačiau neprieštaravo „šoumeno“ vaidmeniui. Jis traukė daugybės moterų dėmesį, tačiau taip ir liko nevedęs. N. Tesla per savo gyvenimą sugeneravo tiek idėjų, kad tai pakeitė ne tik jo, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus, patyrė sėkmę, tačiau mirė būdamas skurdžiumi.

Talentą švaistė kasdamas griovius

N. Tesla gimė 1856-aisiais nedideliame Kroatijos kaime, kai lauke siautėjo žaibai ir griaustinis. Gimimą priėmusi akušerė sakė – tai bus audros vaikas. Tačiau motina į tokį pareiškimą atsakė: „ne, šviesos“.

Būdamas mokiniu N. Tesla demonstravo tokius neįtikėtinus sugebėjimus spręsti matematikos uždavinius, kad mokytojai jį kaltindavo sukčiavimu. Paauglystėje N. Tesla sunkiai susirgo cholera ir pasveiko tik tuomet, kai tėvas atsisakė versti jį tapti kunigu ir leido eiti į inžinerijos mokyklą.

Nepaisant savo gabumų, N. Tesla galiausiai buvo išmestas iš politechnikos mokyklos ir pradėjo dirbti „Continental Edison Company“, kur sutelkė savo dėmesį į elektrinį apšvietimą bei variklius. Jis labai norėjo susipažinti su pačiu Thomu Edisonu, todėl 1884-aisiais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Vėliau tvirtino, kad kompanija jam pasiūlė 50 tūkst. dolerių, jog išspręstų kilusias inžinerines problemas. Jas išsprendęs iš kompanijos N. Tesla sulaukė atsakymo, kad tai buvo pokštas, todėl jokių pinigų jis negaus. Taigi, po pusmečio jis patraukė savo keliais.

Po kiek laiko N. Tesla bendradarbiaudamas su dviem verslininkais įkūrė bendrovę „Tesla Electric Light and Manufacturing“. Jis patentavo nemažai elektros prietaisų, kuriuos priskyrė kompanijai. Tačiau jo partneriai nusprendė susikoncentruoti tik į elektros tiekimą, perėmė bendrovės intelektinę nuosavybę ir įkūrė kitą įmonę, o N. Tesla liko be nieko.

Jis tuo metu dirbo griovių kasėju vos už 2 dolerius per dieną, kamuojamas jausmo, kad jo didis talentas ir išsilavinimas švaistomas veltui.

Išradėjo sėkmė

1887-aisiais N. Tesla sutiko du investuotojus, kurie sutiko paremti „Tesla Electric Company“. Tesla įkūrė laboratoriją Manhatane, kur sukūrė kintamosios srovės indukcinį variklį, išsprendusį daugelį kitų projektų techninių problemų.

N.Tesla šį savo išradimą pademonstravo inžinierių konferencijoje. „Westinghouse Company“ nusprendė licencijuoti sukurtą produktą, pateikė išankstinį apmokėjimą ir pažadėjo sumokėti už kiekvieną sugeneruotą arklio galią.

Vėlyvaisiais 1880-aisiais vyko taip vadinamas „Srovių karas“. Thomas Edisonas teigė, kad pastovioji srovė yra saugesnė nei kintamoji, o Georgas Westingouse‘as palaikė kintamąją srovę, nes ji galėjo perduoti energiją ilgais atstumais.

Tiek viena, tiek kita pusė turėjo mažinti kainas, todėl G. Westingouse‘ui ėmė trūkti kapitalo. Jis apie kilusius sunkumus papasakojo N. Teslai ir pasiūlė jam parduoti savo patentus už vienkartinę išmoką. N. Tesla su tuo sutiko net nenutuokdamas, kokią likimo dovaną jis laikė savo rankose.

1893-iaisiais pasaulinėje Kolumbijos ekspozicijoje, kuri buvo surengta Čikagoje, G. Westinghouse‘as ir N.Tesla turėjo didžiulę platformą, ant kurios galėjo pademonstruoti kintamosios srovės galimybes. Ekspozicijos metu jis įžiebė tiek lempučių, kiek tik buvo įmanoma rasti visoje Čikagoje. Auditoriją apstulbino pademonstruoti technikos stebuklai, tarp jų ir šviesa, kuriai nereikėjo laidų.

Vėliau N. Tesla padėjo G. Westingouse’ui laimėti kontraktą, kuriuo jis galėjo generuoti energiją įdarbindamas vandens tėkmę Niagaros kriokliuose – taip atsirado pirmoji didžiulė kintamosios srovės jėgainė pasaulyje.

Iššūkių kupinas kelias

N. Tesla per savo gyvenimą susidūrė su daugybe iššūkių. 1895-aisiais jo laboratorija Manhatane buvo nuniokota gaisro, sunaikinusio visus jo užrašus ir prototipus. 1898-aisiais Madison Skver Gardene jis pademonstravo kaip be laidų galima kontroliuoti valtį, ką daugelis žmonių laikė sukčiavimu. Netrukus jis pradėjo daugiau dėmesio skirti belaidžiam elektros energijos perdavimui. Jis tikėjo, kad jo sistema gali ne tik paskirstyti elektrą po visą pasaulį, bet taip pat suteikti visam pasauliui komunikuoti tarpusavyje belaidžiu būdu.

Siekdamas išbandyti savo idėjas, N. Tesla pastatė laboratoriją Kolorado Springse. Vieną kartą jis laboratorijoje panaudojo tiek energijos, kad tai sukėlė viso regiono elektros energijos nutraukimą. 1901-aisiais Tesla įtikino J. P. Morganą investuoti į bokštą Long Ailande, kuris pagal Teslos viziją, turėjo tiekti elektros energiją visam pasauliui. Ši svajonė nesimaterializavo, todėl Morganas greitai nutraukė savo finansavimą.

1909 metais Guglielmo Marconi gavo Nobelio premiją už tai, kad išrado radiją. 1915-aisiais N. Tesla nesėkmingai padavė G. Marconi į teismą, kaltindamas jį, kad šis pažeidė jo patentus. Tais pačiais metais sklido kalbos, kad T. Edisonas ir N. Tesla pasidalins Nobelio premija, bet taip nenutiko. Pasak kai kurių nepatvirtintų gandų, tai galėjo lemti T. Edisono ir N. Teslos tarpusavio nesutarimai.

Nepaisant to, N. Tesla per savo gyvenimą gavo daug apdovanojimų, įskaitant ir Amerikos elektros inžinierių instituto skirtą Edisono medalį, kad ir kaip tai būtų ironiška.

Mirė neturėdamas nė cento

Daugumos mintyse N. Tesla atrodė kaip išprotėjęs mokslininkas. Jis teigė sukūręs variklį, kurį varo kosminiai spinduliai. Jis kalbėjo sukūręs naują fotografijos techniką bei elektromagnetinį ginklą, turintį daug didesnį karinį potencialą nei Nobelio amunicija.

Vėlyvaisiais savo gyvenimo metais N. Tesla visiškai nebeturėjo pinigų. Jis keldavosi gyventi iš vienos vietos į kitą, po savęs palikdamas neapmokėtas sąskaitas. Galiausiai jis apsistojo Niujorko viešbutyje, o už apsistojimą jame sumokėdavo G. Westinghouse‘as. Jis vienas eidavo į netoliese esantį parką pašerti balandžių, su kuriais N. Tesla teigė turintis ypatingą ryšį.

1943-iųjų sausio 7 dienos rytą N. Tesla savo kambaryje buvo rastas negyvas. Jis mirė sulaukęs 86-erių.

Šiandien Teslos vardas dažnai girdimas. Belgrade esantis oro uostas pavadintas jo vardu, taip pat ir vienas geriausiai žinomų elektrinių automobilių, magnetinės indukcijos matavimo vienetas taip pat pavadintas Tesla.