Daugybę metų su vėžiu kovojantys pacientai pasakoja, kad spindulinės terapijos metu pradeda matyti šviesos blyksnius net tada, kai būna užsimerkę. Mokslininkams pavyko užfiksuoti šios žybsnius žmogaus akyje ir įminti juos gluminusią mįslę.Daugybę metų su vėžiu kovojantys pacientai pasakoja, kad spindulinės terapijos metu pradeda matyti šviesos blyksnius net tada, kai būna užsimerkę. Mokslininkams pavyko užfiksuoti šios žybsnius žmogaus akyje ir įminti juos gluminusią mįslę, skelbia „Live Science“.
Mokslinėje literatūroje galima rasti ne vieną aprašytą mėlynos šviesos matymo terapijos metu atvejį, tačiau mokslininkai tiksliai nežinojo, kas sukuria šį unikalų spindėjimą, kuris trunka dalelę sekundės.
Čerenkovo spinduliavimas akyje / Lesley Jarvis nuotr.
Yra keletas teorijų, kodėl tai gali įvykti. Teigta, kad spinduliuotė gali veikti tinklainės pigmentus, kurie terapijos metu yra stimuliuojami paciento akyse, arba kad yra sukuriamas Čerenkovo spinduliavimas – tas pats efektas, dėl kurio branduoliniai reaktoriai švyti mėlynai, kai jie yra po vandeniu.
Dabar mokslininkai pirmą kartą nufotografavo šį reiškinį žmogaus akyje ir įsitikino, kad tai minėtas spinduliavimas.
Čerenkovo spinduliavimas – elektromagnetinis spinduliavimas, kai dalelės turinčios krūvį, pavyzdžiui, elektronas, pralekia izoliatorių greičiu, didesniu už fazinį šviesos greitį toje medžiagoje. Reiškinys pavadintas rusų mokslininko Pavelo Čerenkovo vardu, kuris, kartu su kolegomis, 1958 m. už jo aprašymą gavo Nobelio fizikos premiją.
Mokslininkų forografijos ir tyrimo išvados publikuotos žurnale „Radiation Oncology“. Jie naudojo specialią technologiją, kuri geba fiksuoti biologinių organizmų skleidžiamą šviesą.
 Tipiškas melsvas Čerenkovo spinduliavimo švytėjimas iš vandenyje patalpinto branduolinio reaktoriaus. / Idaho nacionalinės laboratorijos nuotr. |
|---|
„Mums pirmą kartą pavyko užfiksuoti šviesą, sklindančią iš akies spindulinės terapijos metu. Mūsų duomenys rodo, kad akyse susidaro pakankamai šviesos ir tai yra Čerenkovo spinduliuotė“, – aiškino tyrimo vadovas Irwinas Tendleris iš Dartmoutho koledžo.
„Kai spinduliuotės srautas praeina per akį, stiklakūnio skystyje susidaro šviesa. Mūsų duomenys parodė, kad šviesos kiekis yra pakankamas regos pojūčiui sukelti – tai tema, apie kurią daug diskutuoja mokslininkai. Išanalizavę spektrinę sudėtį, mes taip pat parodome, kad ši emisija gali būti klasifikuojama kaip Čerenkovo šviesa, – dar viena labai kontroversiška tema“, – pridūrė jis.
Komanda tikisi, kad tyrimų rezultatai galėtų būti panaudoti siekiant pagerinti radiacijos terapiją. Jie siūlo, kad stebint šviesos spinduliuotę iš paciento akių, medikai galėtų sužinoti, ar, pavyzdžiui, spinduliuotė pasiekė numatytą taikinį. Šio reiškinio paaiškinimas taip pat galėtų padėti nuraminti pacientus, kurie patiria keistą šviesos blyksčių, sklindančių iš savo akių, fenomeną.
