Prestižinio Stanfordo universiteto jūrų biologai sumanė ištirti didžiausio pasaulio gyvūno – mėlynojo banginio – širdies darbą. Įdomu tai, kad amerikiečiai nusprendė visa tai padaryti natūraliomis sąlygomis. Be to, viskas buvo daroma, kad milžiniškas banginis nieko nepajustų.Prestižinio Stanfordo universiteto jūrų biologai sumanė ištirti didžiausio pasaulio gyvūno – mėlynojo banginio – širdies darbą. Įdomu tai, kad amerikiečiai nusprendė visa tai padaryti natūraliomis sąlygomis. Be to, viskas buvo daroma, kad milžiniškas banginis nieko nepajustų.
Mėlynasis banginis / „Goldbogen LAB“/ „Duke Marine Robotics and Remote Sensing LAB“ nuotr.
Mėlynasis banginis – pats didžiausias dabar pasaulyje gyvenantis gyvūnas. Tokie banginiai gali užaugti iki 30 m ilgio ir sverti beveik 200 t. Maždaug tiek sveria vidutinio dydžio viduramžių burlaivis.
Mėlynojo banginio širdis taip pat pati didžiausia pasaulyje – sveria beveik 200 kilogramų.
Stanfordo mokslininkų bandymas išsiaiškinti, kaip veikia tokio milžino pagrindinis kraujotakos organas, privertė jų komandą rimtai padirbėti konstruojant nešiojamąjį povandeninį kardiografą.
Galiausiai toks prietaisas su vaizdo kamera ir keturiais vakuuminiais laikikliais buvo sukurtas. Liko tik jį prilipdyti prie banginio. Po ilgų ir atkaklių lenktynių Kalifornijos vandenyse (banginis gali įsibėgėti iki 50 km per val. greičio) amerikiečiams porą kartų pavyko pritvirtinti kardiografą prie iškilusio įkvėpti mėlynojo banginio.
Širdies ritmas / „Goldbogen LAB“/ „Duke Marine Robotics and Remote Sensing LAB“ nuotr.
Iš surinktų duomenų paaiškėjo, kad dieną nerdamas į keliasdešimties metrų gylį, kur tuo metu nusileidžia jų pagrindinis maistas, planktonas, mėlynasis banginis taip sulėtina širdies darbą, kad ji tvinkteli tik porą kartų per minutę.
Po maždaug 10 minučių trunkančio maitinimosi, išnėrus į paviršių ir pakvėpavus, banginio širdies ritmas pagreitėja iki 37 tvinksnių per minutę.
Tokio dydžio padarui ir jo širdžiai tai labai daug, nes kuo šiltakraujis gyvūnas didesnis, tuo jo širdies ritmas lėtesnis.
Prieš šimtą metų pasaulio vandenynuose plaukiojo keli šimtai tūkstančių tokių banginių, bet dėl medžioklės po Antrojo pasaulinio karo jie buvo beveik išnaikinti.
1966 m. tokios medžioklės buvo uždraustos. Dabar mėlynųjų banginių populiacija kiek padidėjo, bet šių vis dar labai mažai ištirtų milžinų skaičius neperkopė 20 tūkstančių.
