Prinstono universiteto (JAV) mokslininkai neseniai publikavo naują tyrimą, parodantį, kiek interneto parduotuvių naudoja vadinamąsias „juodąsias tendencijas“, siekdamos, kad žmonės išleistų kaip įmanoma daugiau pinigų, rašo „Science Alert“.Prinstono universiteto (JAV) mokslininkai neseniai publikavo naują tyrimą, parodantį, kiek interneto parduotuvių naudoja vadinamąsias „juodąsias tendencijas“ (angl. dark pattern), siekdamos, kad žmonės išleistų kaip įmanoma daugiau pinigų, rašo „Science Alert“.
„Tai yra manipuliavimas vartotojais siekiant, kad jie priimtų sprendimus, kurių įprastomis sąlygomis nepriimtų ir prisipirktų daiktų, kurie jiems nėra reikalingi. Pavyzdžiui, svetainės lankytojui rodomas laikmatis, tikinantis, kad liko tik penkios minutės pasinaudoti nuolaida – taip sukuriamas skubinamas, kuris geriausiu atveju kelia abejonių“, – sakė vienas iš tyrimo vykdytojų, Prinstono universiteto tyrėjas Gunesas Acaras.
G.Acaras su kolegomis sukūrė „robotą“, kuris apsilankė 10 000 elektroninių parduotuvių ir išanalizavo jų veikimo principus. Paaiškėjo, kad 1200 parduotuvių naudoja „juodųjų tendencijų“ technologijas, ragindamos lankytojus pirkti nereikalingus daiktus ir išleisti daugiau pinigų, nei buvo ketinama.
„Be jokios abejonės tai yra apatinė riba“, – sakė G.Acaras, nurodęs, kad jų robotas daugiausiai koncentravosi į tekstą (pavyzdžiui, užsakymo atšaukimo mygtuke parodomą užrašą „Ačiū, man nepatinka skanus maistas“ maisto pristatymo svetainėje), o į manipuliatyvius svetainių dizaino sprendimus reagavo silpniau.
Iš viso tyrėjai identifikavo 15 būdų, kuriais elektroninės parduotuvės manipuliuoja vartotojais ir juos verčia pirkti – apsunkina pirkinio atsisakymą, gėdija iš svetainės išeiti norinčius lankytojus, siūlo netikras vartotojų nuomones ir panašiai.
Daugelis elektroninių parduotuvių bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis, kuriančiomis manipuliatyvius svetainių dizaino sprendimus. Tokių „elektroninės prekybos sprendimų siūlytojų“ tyrėjai nustatė 22. Iš jų tik du atvirai reklamuoja savo taikomus pirkėjų viliojimo metodus.
„The New York Times“ žurnalistai bandė atkartoti kai kuriuos tyrimo autorių parodytus viliojimo metodus ir patys nustatė, kad esama tokių elektroninių parduotuvių, kurios meluoja potencialiems pirkėjams, kad preke, į kurią jie tuo metu žiūri, jau domisi ir kiti žmonės, o jų kiekis sandėlyje yra labai ribotas.
„Vieną šio mėnesio dieną tokia „Abigailė iš Albukerkės“, esą, pirko daugiau nei dvi dešimtis skirtingų drabužių – tokių, kaip 2, 4, 6 ir 8 dydžio sukneles“, – rašė žurnalistai. Bet iš tiesų Abigailė neegzistuoja – ji yra parduotuvės savininkų fantazijos vaisius, sukurtas tam, kad pirkėjui būtų sukurtas spaudimas skubiau išleisti pinigus ir patikinti, kad tokius pačius daiktus taip pat perka ir kiti žmonės.
„Tamsiųjų tendencijų“ technologijos taikomos ne tik elektroninėje prekyboje: labai panašiai veikia elektroniniai sukčiai, bandantys suvilioti žmones įsigyti vienokių ar kitokių išmaniųjų programėlių prenumeratas. Ir netgi „Facebook“ buvo kaltinami tokių technologijų naudojimu siekiant vartotojus paskatinti pasidalinti savo draugų ar šeimos kontaktine informacija.
Prinstono universiteto mokslininkai nevertino kiekybinio šių metodų efektyvumo.
