Daugelis ūkininkų supranta, kad be išmaniųjų technologijų diegimo norimo rezultato pasiekti nepavyks. IT naujovėmis žemės ūkyje domisi ir mokslinius tyrimus atlieka Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, jaunasis ūkininkas iš Kelmės rajono, Paulius Astrauskas. Daugelis ūkininkų supranta, kad be išmaniųjų technologijų diegimo norimo rezultato pasiekti nepavyks. IT naujovėmis žemės ūkyje domisi ir mokslinius tyrimus atlieka Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, jaunasis ūkininkas iš Kelmės rajono, Paulius Astrauskas.
Asociatyvi nuotr.
Klaidos ūkyje kainuoja brangiai
„Aš nesu tas žmogus, kuris iš karto eina ir daro. Pirmiausia viską apgalvoju, apskaičiuoju ir tik tada veikiu. Paskui lyginu gautą rezultatą su tuo, kuris buvo planuotas. Planavimas man duoda didesnę pridėtinę vertę, nei ėjimas ir darymas kažko beatodairiškai“, – sakė Paulius Astrauskas.
Jo teigimu, didžiausios ūkininkų klaidos yra nesugebėjimas susiskaičiuoti kaštų, sąnaudų ir nesupratimas, kaip viskas vyksta technologiškai. Be to, esmė žemės ūkyje – laikas. Jeigu viską padarysi laiku, grąža bus atitinkama.
Vertindamas savo ir kitų ūkininkų patirtį, Paulius Astrauskas sako, kad norint pradėti ūkininkauti neužtenka tik idėjos, reikia gero verslo plano, susipažinimo su galimai kilsiančiomis rizikomis.
„Pats esu gavęs paramą smulkiems ūkininkams ir ūkiui modernizuoti. Buvau nestandartinis jaunasis ūkininkas, kai visi pirko traktorius ir kombainus, aš pirkau žemės dirbimo padargus ir sėjamąją, tai buvo mano pagrindinės investicijos, jau kitais metais atnešusios didesnę pridėtinę vertę. Kokybiškai žemę išdirbus, gaunamas didesnis derlius.
Šiuo metu grūdines kultūras auginantis Paulius Astrauskas planuoja pereiti į sėklininkystę ir auginti tas pačias kultūras (rapsus, kviečius, kvietrugius), tik jau sėklinę medžiagą.
Technikos nuomos galimybės
Anot Pauliaus, didžiųjų ūkių šeimininkai jau perprato, kad labiau apsimoka techniką nuomotis negu pirkti, nes ūkininkavimas yra toks verslas, kai per metus tiesioginis darbas su technika užtrunka 6-7 mėnesius, o visą likusį laiką technika stovi nenaudojama. Tai reiškia, kad ji nuvertėja, vyksta amortizacija, o investicijos yra labai didelės. Dabar matyti tokia tendencija, kad įmonės nuomoja ūkininkams techniką ir net su mechanizatoriumi, kuris yra profesionalas, atvažiuoja ir padaro darbą. Pats Paulius trūkstamą jo ūkyje techniką nuomojasi iš savo kaimynų, taip naudos gauna abi pusės.
Informacinių technologijų taikymas ūkiuose
„Aš labai daug dėmesio skiriu technologijoms ir ,mano suvokimu, ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia pat. Iki šiol modernėjo traktoriai ir padargai, tačiau dabar atėjo metas informacinei pažangai. Tai yra, išsami palydovinė informacija, dronai, sistemos apjungiančios duomenis. Visa tai padeda susiplanuoti, valdyti kaštus, matyti realiai čia ir dabar“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas.
Ūkininko teigimu, pirmiausia informacinės technologijos taikomos didžiuosiuose ūkiuose, kur suprantama, kad neatidėliotinai svarbu išmokti suvaldyti kilusias rizikas. Sumanūs žemdirbiai perpranta technologijas, o tai pamatę smulkesnių ūkių šeimininkai taip pat pradeda domėtis ir taip domėjimasis technologinėmis naujovėmis plinta toliau.
Palydovinė informacija padės numatyti žemės ūkyje kylančias grėsmes?
„Europos sąjunga turi „Kopernicus“ programą ir pagal ją yra paleisti 6 palydovai, kurie kiekvienas atlieka skirtingą funkciją. Vieni stebi ledynų pokyčius, kiti vandenynų potvynius, atoslūgius, dar kiti renka informaciją apie žemėje vykstančius procesus (augalų augimą, biomasės pokytį, pateikia tam tikrų augalų spektrinę analizę. Pavyzdžiui, jeigu sausra kažkur išdegino augalus, spalvos keičiasi ir tie palydovai automatiškai gali pateikti informaciją, kokiame plote yra padaryta žala ir galbūt net prognozuoti įvykių eigą ateityje“, – teigė P. Astrauskas.
Jaunasis ūkininkas Paulius savo mokslinėje veikloje gilinasi į tai, kaip palydovinių duomenų panaudojimas gali padėti prognozuoti žieminių kviečių pasėlių derlingumą. Doktorantas viliasi, kad surinktus duomenis pavyks technologiškai pritaikyti ir ateityje bus galima prognozuoti, koks yra pasėlių potencialas.
