Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/65601/sukciai-nesiliauja-atakuoti-nuostoliai-siekia-simtus-tukstanciu-euru/spausdinti/

Sukčiai nesiliauja atakuoti – nuostoliai siekia šimtus tūkstančių eurų

Publikuota: 2018-10-21 17:15
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Alfa.lt
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas.


Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. „Swedbank“ duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų. Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Sukčiai nesiliauja atakuoti – nuostoliai siekia šimtus tūkstančių eurų

„Įmones atakuojančių sukčių suaktyvėjimą stebime nuo šios vasaros pradžios. Mūsų žiniomis, per mėnesį bent dvi šalies įmonės nukenčia nuo tokių sukčiavimo schemų, o patiriamas nuostolis siekia vidutiniškai apie 20 tūkst. eurų. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai įmonės sukčiams pervedė ir kelis šimtus tūkstančių eurų siekiančias sumas. Tiesa, kai įmonės darbuotojai laiku supranta patekę į apgavikų pinkles ir nedelsdami apie tai informuoja banką, dar egzistuoja galimybė tokį pavedimą blokuoti ir grąžinti pinigus į įmonės sąskaitą“, – sako „Swedbank“ Informacijos saugos vadovas Tomas Beinaravičius.

Pasak T. Beinaravičiaus, į įmones nusitaikę sukčiai pinigus išvilioti bando pasitelkdami vieną iš dviejų būdų – pateikdami apmokėti suklastotas sąskaitas arba imituodami vadovybės įsakymą dėl lėšų pervedimo. Abiem atvejais sukčiai veikia itin profesionaliai ir gali pateikti tvarkingai parengtus dokumentus, kurie iš pirmo žvilgsnio darbuotojams nekelia įtarimo. Be to, jie reikalauja pavedimus atlikti kaip galima greičiau ir taip sukuria papildomą spaudimą darbuotojams siekdami palikti kuo mažiau laiko informacijai patikrinti.

„Pavyzdžiui, pateikiant apmokėti suklastotas sąskaitas, jos atsiunčiamos iš partnerio e. pašto dėžutės, į kurią sukčiai įsilaužė ir perėmė ten esančią korespondenciją ir dokumentus. Išanalizavę juos, sukčiai įmonei pateikia labai panašią sąskaitą į ankstesniąsias su vienu svarbiu pokyčiu – pakeista banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti pinigus“, − komentuoja „Swedbank“ saugumo ekspertas.

Pasak jo, kitas panašus sukčiavimo metodas – informuoti įmonę apie pasikeitusį banką ir sąskaitą. Jei įmonės finansininkas nepatikrina duomenų ir ima daryti reguliarius pavedimus pagal naujai nurodytus rekvizitus, gali praeiti bent kelios savaitės ar mėnuo, kol tokia apgavystė išaiškėja.

Dar vienas dažnas sukčiavimo būdas − suklastotas vadovo ar pagrindinės įmonės nurodymas mokėjimui atlikti. Prieš jį pateikdami sukčiai būna gerai išanalizavę organizacijos struktūrą ir kitas ypatybes. Įmonės vadovo įsakymas dažnai pateikiamas kaip tik tuo metu, kai jis yra išvykęs į užsienį ir su juo būna sudėtingiau susisiekti tiesiogiai. Pateikdami netikrus pagrindinių įmonių nurodymus Lietuvoje veikiančio filialo darbuotojams apgavikai iš anksto pasidomi jų patvirtinimo ir vykdymo procedūromis.

„Vis dėlto yra keletas požymių, kurie išduoda, kad į įmonę nusitaikė sukčiai. Pirmiausia tai netikėtai pasikeitusi partnerio banko sąskaita ar kiti duomenys arba prašymas atlikti pavedimą į banką už ES ribų. Be to, dažnai akcentuojama, kad tai yra ypatingos skubos užduotis, todėl atsakingo darbuotojo prašoma nepaisyti įprastos mokėjimų tvirtinimo tvarkos. Galiausiai sukčiai daugeliu atvejų vengia tiesioginio kontakto ir visus nurodymus bando pateikti e. paštu ar telefonu, kad būtų kuo sudėtingiau patikrinti jų tapatybę“, − sako „Swedbank“ Informacijos saugos vadovas.

Jo teigimu, pirmiausia į šią augančią grėsmę dėmesį turėtų atkreipti įmonių vadovybė – vadovai atsakingus darbuotojus turėtų supažindinti su dažniausiai pasitaikančiomis sukčiavimo schemomis ir užtikrinti, kad organizacijoje yra atitinkami saugikliai. Kai reikia daryti skubius ar didelės vertės pavedimus, į šį procesą vertėtų įtraukti bent kelis darbuotojus, kurių kiekvienas turėtų patvirtinti mokėjimo pavedimą. Tuo metu patiems vadovams reikėtų pasirūpinti, kad darbuotojai su jais galėtų nesunkiai susisiekti net ir tais atvejais, kai jie išvykę į komandiruotę ar atostogauja užsienio šalyje.


Alfa.lt
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!