Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją turėtų baigti „Cassini“ zondas. Ta proga priminkime ir kitus kosminius aparatus, apžvelgusius Saulės sistemos pakraščius. Per pastaruosius 40 metų už asteroidų žiedo pasiuntėme devynis zondus.Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją turėtų baigti „Cassini“ zondas. Ta proga priminkime ir kitus kosminius aparatus, apžvelgusius Saulės sistemos pakraščius. Per pastaruosius 40 metų už asteroidų žiedo pasiuntėme devynis zondus.
Be „Cassini“, už asteroidų žiedo nuskriejo dar aštuonios misijos – ir kelios vis dar siunčia duomenis iš toliausių planetų sistemos pakraščių
„Pioneer 10“
Iškeltas: 1972 m. kovo 3 d.
„Pioneer 10“ buvo pirmasis zondas, nuskriejęs už asteroidų žiedo, kurį kirto tarp 1972 metų liepos ir 1973-ųjų vasario. 1973 gruodį prisiartinęs prie Jupiterio, jis praskriejo maždaug 132 000 kilometrų atstumu nuo jo debesų ir padarė neryškias keturių didžiųjų „Galilėjo“ palydovų nuotraukas – Ganimedo, Europos, Kalisto ir Ijo. Dabar su šiuo tikruoju kosmoso pionieriumi kontaktas su nebepalaikomas, o paskutinio užfiksavimo metu jis skriejo Tauro žvaigždyno kryptimi link raudonos Aldebarano žvaigždės, kurią pasiekti turėtų per artimiausius 2 milijonus metų.
Dabartinė būsena: Paskutinis kontaktas įvyko 2003 metų sausio 23 dieną, dabar jis už maždaug 16 milijardų kilometrų nuo Žemės.
„Pioneer 11“
Iškeltas: 1973 balandžio 6 d.
Aplankęs Jupiterį po metų nuo „Pioneer 10“ vizito, „Pioneer 11“ tęsė kelionę link Saturno, išbandė navigavimo tarp planetos žiedų pavojus ir 1979 metų rugsėjo 1 dieną praskrido 21 000 kilometrų atstumu nuo jos paviršiaus. Jis vos nesusidūrė su mažu Saturno palydovu ir nufotografavo didžiausią palydovą – Titaną. Anomalus abiejų „Pioneer“ zondų lėtėjimas sukėlė ilgai trukusias spekuliacijas apie įprastų gravitacijos dėsnių neveikimą kosmose. Dabar manoma, kad „Pioneer anomalija“ kilo dėl zondų termoelektrinių generatorių išskiriamos šilumos.
Dabartinė būsena: Paskutinis kontaktas – 1995 m. rugsėjo 30 d., dabar yra maždaug už 14 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Skydo žvaigždyno kryptimi.
„Voyager 2“
Iškeltas: 1977 m. rugpjūčio 20 d.
Septintajame dešimtmetyje mokslininkai suprato, kad sėkminga išorinės Saulės sistemos konfigūracija suteiks galimybę vienu zondu aplankyti keturias planetas. „Voyager 2“ tebelieka vieninteliu zondu, aplankiusiu du tolimiausius milžinus: 1986 metų sausio mėnesį Uraną ir 1989 metų rugpjūtį – Neptūną. Pagrindinis jo radijo imtuvas sugedo 1978-aisiais, bet ir po 40 metų jis tebesiunčia duomenis apie Saulės sistemos ribą, vadinamąją heliosferą, ir tarpžvaigždinę erdvę.
Dabartinė būsena: Už 17 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Teleskopo žvaigždyno kryptimi.
„Voyager 1“
Iškeltas: 1977 m. rugsėjo 5 d.
„Voyager 1“ paleistas po „Voyager 2“, bet skriejo greitesne trajektorija link Jupiterio ir Saturno, tad ten atsidūrė pirmas. Jo maršrutas buvo optimizuotas taip, kad jis praskrietų už 6500 kilometrų nuo Titano, ir patvirtintų „Pioneer 11“ stebėjimus, kad šis palydovas turi tankią atmosferą. 1990 m. vasario 14 dieną „Voyager 1“ pasisuko ir padarė pirmąją Žemės ir kitų planetų šeimos nuotrauką. Tebetransliuojantis iš tarpžvaigždinės erdvės „Voyager 1“ yra toliausiai nuo Žemės esantis žmonių pagamintas objektas. Abu „Voyager“ zondai gabena Žemės garsų ir vaizdų „auksinius įrašus“, jeigu jie sutiktų nežemiška civilizacija.
Dabartinė būsena: Už 21 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja link Gyvatnešio žvaigždyno.
Galileo“
Iškeltas: 1989 m. spalio 18 d.
„Galileo“ buvo pirmoji misija, kurios metu zondas sukosi planetų sistemoje, o ne tiesiog nuskriejo kur nors tolyn. Per savo šešis metus trukusią kelionę savo instrumentus jis buvo nukreipęs į Žemę, rinkdamas tokius gyvybės signalus, kaip, pavyzdžiui, raudonos spalvos šviesos absorbciją chlorofilu. Įskriejusio į Jupiterio orbitą 1995 metų gruodžio 7 dieną, viena iš „Galileo“ užduočių buvo zondo nusiuntimas į planetos milžinės atmosferą. Be to, jis rinko duomenis, remiančius teoriją, kad Jupiterio palydovas Europa turi požeminį skystą okeaną.
Dabartinė būsena: Misija baigta 2003 metų rugsėjo 21 dieną, įskriejimu į Jupiterio atmosferą
„Ulysses“
Iškeltas: 1990 m. spalio 6 d.
Pagrindinis „Ulysses“ zondo tikslas buvo Saulės tyrimai, bet jis pasinaudojo ilgu Jupiterio gravitaciniu pagreitinimu, taip įskriedamas į orbitą, statmeną Saulės sistemos plokštumai – taip jis galėjo stebėti Saulės ašigalius.
Dabartinė būsena: Tarnybą baigė 2009 metų birželio 30 d.
„Cassini-Huygens“
Iškeltas: 1997 m. spalio 15 d.
Per 13 metų, skriedamas apie Saturno palydovus, „Cassini“ įvykdė zondo nusiuntimo į Saturno palydovą Titaną misiją.
Dabartinė būsena: Misija turėtų baigtis Saturno atmosferoje, 2017 rugsėjo 15 dieną.
„New Horizons“
Iškeltas: 2006 m. sausio 19 d.
Tai greičiausias kada nors iškeltas zondas, bet kai „New Horizons“ 2015 metų liepos 14 dieną pasiekė Plutoną, jo tikslas pasikeitė: 2006 metų rugpjūčio 24 dieną Plutono statusą Tarptautinė astronomijos sąjunga kontroversiškai pakeitė iš „planetos“ į „nykštukinę planetą“. „New Horizons“ padarė šio uolėto pasaulio intriguojančias fotografijas, kuriose regima ūkanota atmosfera ir stulbinamai įvairus ir nelygus paviršius, o taip pat jo palydovai. Dabar jis skrieja į pasimatymą su įsimenančiai pavadintu objektu (486958) 2014 MU69 Kuiperio juostoje, kur zondas turėtų atvykti 2019 m. sausio 1 dieną.
Dabartinė būsena: Kuiperio juostoje, už 5,7 milijardų kilometrų nuo Žemės.
„Juno“
Iškeltas: 2011 m. rugpjūčio 5 d.
Kitaip nei ankstesni išorinės Saulės sistemos zondai, „Juno“ neturi branduolinio reaktoriaus: visą energiją jis gauna iš fotovoltinių elementų. Į ašigalinę orbitą apie Jupiterį „Juno“ įskriejo 2016-ųjų liepos 5 dieną, kur ketina išmatuoti didžiausios Saulės sistemos planetos gravitacinius ir magnetinius laukus, o taip pat patikrinti jų susiformavimo teorijas. Pirmieji šio zondo rezultatai pateikė netikėtumų: didžiules magnetines ir atmosferos audras, ir Jupiterio netolygumo įrodymų.
Dabartinė būsena: Orbitoje apie Jupiterį, dabar už 950 milijonų kilometrų nuo Žemės.
