Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/58738/5-netiketi-radiniai-saules-sistemoje/spausdinti/

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje

Publikuota: 2017-03-20 11:15
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Mūsų Saulės sistema yra pilna įdomybių: dalis jų jau išaiškinta, o kitos vis dar stebina mokslininkus. Tai – tik keletas įdomių faktų apie Saulės sistemą ir joje esančias planetas.


Mūsų Saulės sistema yra pilna įdomybių: dalis jų jau išaiškinta, o kitos vis dar stebina mokslininkus. Tai – tik keletas įdomių faktų apie Saulės sistemą ir joje esančias planetas.

Dauguma kometų atrandamos stebint ... Saulę

Kometų stebėjimas anksčiau buvo mėgėjų astronomų veiklos sritis. Šie ištisas naktis praleisdavo stebėdami dangų. Tačiau viskas pasikeitė 1995 metais, kai į kosmosą buvo paleista SOHO kosminė observatorija. Nuo tada buvo atrasta daugiau nei 2400 kometų, nors pirminis šios misijos tikslas buvo stebėti Saulę, rašo space.com. Dauguma šių kometų praskrenda itin arti Saulės.

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje
Kometų stebėjimas – ESA, NASA, SOHO SDO GSFC nuotr. / © NASA

Saulės sistemoje gali būti gyvybės ... kažkur

Kol kas mokslininkai negavo įrodymų, kad kitose Saulės sistemose vietose egzistuoja gyvybė. Tačiau vis daugiau sužinome apie „ekstremalius“ mikrobus, kuri geba išgyventi povandeninėje ugnikalniuose angose ar itin šaltoje aplinkoje, todėl atsiranda daugiau galimybių atrasti gyvybės kitose planetose.

Tai ne kokie ateiviai, gyvenantys Marse, kaip anksčiau buvo manyta, o mikrobai. Jų buvimas Marse yra toks tikėtinas, kad mokslininkai imasi ypatingų apsaugos ir sterilizuoja erdvėlaivius. Mokslininkai taip pat mano, kad mikrobų gali būti Jupiterio Europos palydovo vandenynuose arba po ledu Saturno palydove Encelade.

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje
Saulės sistemoje gali būti gyvybės, Enceladus – NASA, JPL, SSI nuotr. / © NASA

Saulės sistemoje yra pilna žiedų

Apie Saturno žiedus žinome nuo 17-ojo amžiuje, kai buvo išrastas teleskopas. Tačiau prireikė erdvėlaivių ir gerokai galingesnių teleskopų, kad per pastarųjų 50 metų buvo atlikta daugiau atradimų. Dabar mes žinome, kad žiedų sistemas turi Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Tačiau pasirodo, kad žiedai būdingi ne tik planetoms.

Pavyzdžiui, 2014 metais astronomai nustatė, kad Chariklo asteroidą taip pat supa žiedai. Kodėl toks nedidelis kosminis kūnas turi žiedus išlieka mįslė, tačiau viena iš teorijų yra ta, jog juos suformavo suskilusio palydovo fragmentai.

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje
Saturnas – NASA ir „The Hubble Heritage Team“ nuotr. / © NASA

Neptūnas skleidžia daugiau šilumos, nei gauna iš Saulės

Neptūnas yra labai toli nutolęs nuo Žemės, ir mokslininkai neabejotinai nori nusiųsti dar vieną erdvėlaivį prie jo. Galbūt nauja misija padėtų įminti kelias šios planetos mįsles. Pavyzdžiui, kodėl mėlynoji planeta skleidžia daugiau šilumos, nei pati gauna. Ir tai yra labai keista, nes Neptūnas yra labai toli nutolęs nuo Saulės.

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje
Neptūnas – NASA, JPL nuotr. / © NASA

Plutone yra kalnų

Plutonas yra mažytė planeta Saulės sistemos pakraštyje. Todėl iš pradžių manyta, kad šios nykštukinės planetos kraštovaizdis yra gana vienodas. Nuomonė pasikeitė po NASA surengtos misijos „New Horizons“ kosminio zondo misijos 2015 metais, kuomet atsiųstos nuotraukos pakeitė požiūrį į Plutoną. O reikalas tas, kad buvo nustatyta, jog Plutone yra 3300 metrų aukšto ledo kalnai, kas rodo, kad Plutonas yra geologiškai aktyvi planeta pastarųjų 100 mln. metų. Tačiau geologiniai veiklai reikalinga energija, o jos šaltinis Plutono viduje yra mįslė.

Saulė yra per toli, kad Plutonas galėtų generuoti pakankamai energijos iš jos, o šalimais nėra didelių planetų, kurios galėjo sukelti tokių pokyčių savo gravitacija.

5 netikėti radiniai Saulės sistemoje
Plutono paviršius – NASA, JHUAPL, SwRI nuotr. / © NASA

Delfi.lt
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!