Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... Daugelis su nerimu ir baime laukia dienos, kai robotai taps tokie panašūs į žmones, kad jų nebebus galima atskirti. Robotas Rexas yra naujausias, milijoną JAV dolerių kainavęs eksperimentas protezavimo ir dirbtinių organų kūrimo procese. Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių...
10. Žmogaus sukurti organai
Kepenys yra vienas dažniausiai pažeidžiamų organų, mat joms kenkia dažnai pasitaikantis piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, greituoju maistu ir t. t. Kol kas efektyvus kepenų pakaitalas dar nėra sukurtas, jei neskaičiuosime tokių kuriamų technologijų kaip ELAD.
Mokslininkas Takanori Takebe ir jo komanda iš Jokohamos universiteto Japonijoje sujungė kepenų ir virkštelės ląsteles – eksperimento metu sukurtos, tikėtina, funkcionalių kepenų užuomazgos. Manoma, kad mokslininkai bando laboratorijose išauginti organus jau nuo 1988 metų ir yra nemažai pažengę augindami pūsles, širdis ir inkstus.
Organų auginimas laboratorijose leistų pacientams išvengti dabar dažnos atmetimo reakcijos, nes organai būtų išauginami iš jų pačių ląstelių. Kol kas japonų mokslininko eksperimento rezultatai vertinami labai atsargiai. Tam yra dvi pagrindinės priežastys: pirma, sukurtosios kepenų ląstelės atrodo gana panašios į prastai pagarsėjusias vėžiui imlias organų ląsteles, kurios buvo sukurtos anksčiau; antra, vėlesnis eksperimentas, kurio metu mokslininkas siekė pademonstruoti, kad pelė gali gyventi su tokiomis kepenimis, truko tik mėnesį ir tai laikoma per trumpu laikotarpiu, kad būtų galima įvertinti ląstelių atsparumą ligai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog kol kas sukuriami organai yra per maži, kad tinkamai atliktų funkcijas žmogaus organizme. Kita svarbi problema – žmogaus sukurti organai gali imti funkcionuoti neprognozuojamai bet kuriuo momentu.
9. Bioniniai žmonės
Daugelis su nerimu ir baime laukia dienos, kai robotai taps tokie panašūs į žmones, kad jų nebebus galima atskirti. Robotas Rexas yra naujausias, milijoną JAV dolerių kainavęs eksperimentas protezavimo ir dirbtinių organų kūrimo procese. 2 metrų aukščio robotas turi dirbtinę blužnį, kasą, trachėją, su baterija veikiančią širdį, nuo infekcijų apsaugotą sintetinį kraują ir labai tikrovišką veidą, kurio bruožai primena vieną iš jo kūrėjų.
Rexas praktiškai pademonstruoja dabartines mokslo galimybes ir yra eksponuojamas Londono mokslo muziejuje. Psichologas Bertoltas Meyeris, pats dėvintis bioninę ranką, lankytojus ir susidomėjusiuosius ramina, jog mažai tikėtina, kad per mūsų ir net per mūsų anūkų gyvenimus bus sukurtas pilnai funkcionuojantis dirbtinis žmogus su dirbtiniu intelektu.
8. Nuotolinis smegenų valdymas
Tai nėra naujiena: jau 1963 metais mokslininkas Jose‘as Delgado‘as iš Yale atrado, kad smegenyse esantys neuronai gali būti simuliuojami elektra – tai leidžia kontroliuoti galūnių judesius, manipuliuoti emocijomis ir kt.
Mokslininkas tai pademonstravo neįprastai: pasiliko ringe su į jį lekiančiu įsiutintu buliumi ir gyvulį staiga sustabdė spustelėjęs mygtuką. Gyvulio galvoje implantuotas įrenginys siuntė elektroninius impulsus į gyvulio smegenis ir jį nuramino. Žinoma, modernus tokios smegenų kontrolės tikslas yra kontroliuoti smegenų dalis, kurios tampa neveiksnios po insulto ar kitaip patirtos smegenų žalos.
Tokio poveikio smegenims tyrimų plėtojimas taip pat galėtų padėti atrasti vaistus nuo, pavyzdžiui, Parkinsono ligos.
7. Karo robotai
Karo robotai vis įvairėja ir, be abejonės, tobulėja. Dabar kariniai robotai kuriami naudojantis gyvūnijos pasaulio pavyzdžiais – stengiamasi atkurti gyvūnų savybes. Vienas naujųjų karo robotų kurtas stebint gepardus – nors kūrinio ir gyvūno išvaizda neturi nieko bendro, naujasis technologijos stebuklas yra greitas ir judrus.
Dar vienas gąsdinantis kūrinys – Dideliu šunimi (angl. Big Dog) pavadintas robotas, kurio originalus dizainas buvo sugalvotas turint omenyje nešulinį asilą. Kadangi paprastai masinio naikinimo ginklų gabenimas buvo nepakankamai garbinga užduotis šiam robotui, prie jo buvo pritaisyta mechaninė ranka, kuri jam leidžia kilnoti įvairius daiktus. Šis robotas dabar kontroliuojamas balsu – jis su kareiviais gali „eiti“ į kovos lauką ir padėti gelbėti karius iš po nuolaužų.
6. Žmogaus galvos transplantai
Nepainiokime to su smegenų transplantais – šiai procedūrai reikalinga visa vieno asmens galva, kuri gali būti transplantuojama ant begalvio kūno. Iki šiol efektyvus galvos transplantavimas buvo labiau teorinis dalykas, nes nežinota, kaip vėl sujungti jautrias stuburo jungtis. Tai pakeitė JAV atrastas nervų regeneracijos metodas.
Mokslininkai prognozuoja, kad galvos transplantavimas netrukus gali tapti realia galimybe. Kol kas iš dalies sėkmingi galvos transplantavimo eksperimentai buvo atlikti su žiurkėmis, šunimis ir beždžionėmis – nesujungus stuburo jungčių, transplantuotos galvos negalėjo kontroliuoti naujųjų kūnų. Su žmonėmis eksperimentai dar nebuvo pradėti… Manoma, kad tokios operacijos galėtų būti naudingos žmonėms, kurie serga nepagydomomis ligomis.
5. „Google Glass“
„Google Glass“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.
Tokie pamąstymai ir prognozės atveria „gyvenimo ir suvokimo“ virtualioje erdvėje klausimus. Kaip galėtų reaguoti protas į tai, kad vietoj visų įprastų funkcijų jis tampa kažkur saugomais duomenimis? Kokia tikimybė, kad jis nustos funkcionuoti? Taip pat yra siūlymų, kad mūsų natūralūs kūnai bus pakeisti dirbtinėmis technologijomis jau vos po 90 metų...
4. Genetiškai modifikuoti kūdikiai
Nors genetiškai modifikuoti kūdikiai galėtų išvengti ligų ir sutrikimų, prieš nusprendžiant tai rekomenduoti kaip paplitusią praktiką dar reikia išsiaiškinti daug su ja susijusių aspektų. O faktai, kad jau turime daug genetiškai modifikuotų organizmų – augalų ir gyvūnų, neturėtų būti laikomi viską nulemiančiu argumentu. Svarbu prisiminti, kad genetiškai modifikuotų organizmų kūrimo procese buvo padaryta daug klaidų. Be to, atsikratyti nepavykusių eksperimentų su augalais ar gyvūnais rezultatų nėra labai sudėtinga.
O štai netgi diskusija apie klaidas ir jų galimybės keičiant žmogaus genomą sulaukia audringos reakcijos jau nekalbant apie pačius veiksmus ir realias jų pasekmes. Genetiškai modifikuoti kūdikiai jau gimė. Šie kūdikiai šalia kitų pakitimų turi ir papildomų genų – vieną iš vyro ir du iš moterų. Kai šie vaikai sulaukė paauglystės, pasirodė nemažai pranešimų, kad papildomi genai gali pasireikšti individo ar individo susilauktų vaikų vystymesi. Ryškiausiai pastebėtas autizmo paplitimas. Deja, šie vaikai buvo per mažai stebimi ir vertinami, kad būtų galima daryti saugias išvadas.
3. Naujos rūšys
Žiurkinė medūza nėra padaras, apie kurį girdite kiekvieną dieną, tačiau Harvardo mokslininkų dėka galite tokį padarą pamatyti. Nors gyvis atrodo kaip medūza ir elgiasi kaip medūza, genetiškai jis yra sukurta iš žiurkės ląstelių. Netrukus planuojama medūzą sukurti iš žmogaus širdies ląstelių, kad ant jų būtų galima testuoti vaistus nuo širdies ligų.
Tai, žinoma, jau ne pirmas toks eksperimentas – gyvūnų kryžminimas, siekiant sukurti naujas rūšis, vykdomas jau kelis dešimtmečius. 1956-aisiais bandyta sukurti „super bitę“, o pasekmė buvo bitė-žudikė... Taigi, jei būtų mokomasi iš praeities klaidų, galbūt prieš imantis šių eksperimentų, reikėtų kiek įmanoma įsigilinti į jų pasekmes.
2. Atkūrimas
Atrodo, kad nemažai mokslininkų mano, jog turime atsilyginti pasauliui už išnaikintas rūšis ir atkurti anksčiau egzistavusias. Atkūrimas vyktų klonuojant išnykusių rūšių atstovus naudojantis DNR, išgauta iš muziejuose laikomų arba saugomų audinių pavyzdžių.
Nors yra optimistų, mąstančių net apie mamutų klonavimą, siūloma pagalvoti irapie tokio mokslinio projekto pasekmes: pavyzdžiui, jei norima finansuoti tokius planus, neliks finansų dabar nykstančių rūsių išsaugojimui. Be to,svarbu įvertinti, ar verta tai daryti. Gyvūnai, kurie vaikščiojo po žemę prieš tūkstančius metų, gali sunkiai prisitaikyti dabartinėje aplinkoje.
1. Kalbančios beždžionės
Ar mažas pokytis genome galėtų įgalinti šimpanzes kalbėti žmonių kalba? 98,5 procento mūsų ir šimpanzių DNR sutampa, tad kiek jos gali priartėti prie mūsų? Jei dar negirdėjote, pasidomėkite šimpanze Washoe. 1960-aisias ši beždžionė ne tik išmoko ir naudojo apytiksliai 350 amerikietiškos ženklų sistemos žodžių, bet ir perdavė dalį savo žinių įvaikintam beždžioniukui Loulis be jokios žmonių intervencijos.
Teigiama, kad per 42 gyvenimo metus Washoe padėjo panaikinti žmogaus ir gyvūno komunikacijos barjerą. Tačiau fiziškai šimpanzės negali ištarti tų garsų, kurie sudaro žmonių kalbą, nes neturi tam tikro geno. Taigi, esminis klausimas yra, ar galima jį pakeisti.
