Interneto technologijų vystymasis 2006 metais

Jums smalsu, kokios technologijos ir sprendimai bus naudojami 2006 metais? Svetainės „Dashes.com“ redaktorių kompanija sudarė technologijų sąrašą, į kurį tikrai verta atkreipti dėmesį. Tai kelrodis tiems, kurie ruošiasi „statyti interneto namus“, naudojant naujas interneto technologijas (Web 2.0).

Dalis technologijų kaip visada susiję su vartotojo sąsajos kūrimu, nes ši svetainės dalis daugiausia įtakoja vartotoją. Žinoma, vartotojai nenori mokėti už paslaugą, kuri neturi stabilios platformos, tačiau jie šimtą kartų maloniau atiduos savo pinigus jei darbas su ja bus malonus, o vartotojo sąsaja patogi.

Štai nedidelis sąrašas tų WEB technologijų, į kurias 2006 metais reikėtų atkreipti dėmesį.

„Suminkštinimas“ (Dampening)

Šis technologijų rinkinys turi daug pavadinimų, tačiau pavadinimą „suminkštinimas“ suprantame, kaip būsenos pasikeitimą palaipsniui, o ne sykiu. Šis metodas dažnai naudojamas programiniuose prieduose, tačiau jo vykdymui gali reikėti daryti pakeitimus ir serverio pusėje. Pats žymiausias šio sprendimo pavyzdys yra „palaipsniui dingstančios gelsvos spalvos“ (yellow fade technique (kita nuoroda)).

Kitas pavyzdys yra susiskleidžiantys ir išsiskleidžiantys svetainės blokai, kai ankščiau jis greitai atsirasdavo ir pasislėpdavo.

Čia vartotojo skoniui tarnauja naujas populiarus „iPod“ (kurio ekrano uždangos keičiasi ne akimirksniu, o iš lėto atsiranda ir išnyksta). Taip pat įtakoja nauja automobilių durų mada, kur durys palengva atsidaro ir užsidaro.

E4X

Šis pavadinimas dar mažai žinomas ir standartas ECMA šifruojasi kaip „ECMAscript for XML“. Po trumpu aprašymu slypi lapai galinga koncepcija: paprastas ir patogus darbas su XML ir „JavaScript“. Dabar J ir X technologijoje AJAX nekaip sutaria. Na, bent ne taip gerai kaip norėtųsi. E4X žada, kad „JavaScript“ ir XML sąsaja taps lakstesnė, bent šiuolaikiniuose ir moderniuose vartotojiškuose klientuose. Šis standartas jau realizuojamas ir bus baigtas realizuoti „Flash“ ir „Firefox“ aplinkose.

Jei trumpai pristatyti, tai atrodytų sekančiai: pavyzdžiui, jūs dinamiškai formą galėsite pateikti taip:

var html = <html/>;
html.head.title = "Hello, World.";
html.body.form.@name = "hello";
html.body.form.@action = "test.php";
html.body.form.@method = "post";
html.body.form.@onclick = "return foo();";
html.body.form.input[0] = "";
html.body.form.input[0].@name = "Submit";

JSON

Kodėl siųsdami duomenis tarp programinių priedų jūs turite naudoti JSON (JavaScript Object Notation)? Todėl, kad ji palaiko daugybę programinių kalbų. Paprasta tiek rašymo, tiek skaitymo sintaksė. Tiek duomenų, tiek struktūrinių duomenų apsikeitimas vyksta ta kalba, kurią supranta jūsų mylima programavimo kalba. Tačiau nepaisant to, nesistenkite tapti prisiekusiu JSON fanu ar priešininku. JSON tai tik patogus būdas dirbti su duomenimis, kurie gerai sutaria su XML: prireikus jūs lengvai galėsite konvertuoti duomenis iš XML į JSON ir atgal. Tam reikalui net sukurta technologija JSON-RPC.

Senas geras XHTML ir CSS

Galite mus laikyti senamadiškais tačiau mums gyvenime stilius yra svarbus. Didelė svetainių dalis dar neperėjo prie interneto standartų. Pasaulyje kur viską valdys „Greasemonkey“ apgalvota svetainių struktūra ims viršų.

„Buffering“

„Buffering“ efektas, kaip ir suspaudimas atėjo į internetą iš sisteminių programų. Vartotojai pergyvenę laikus „buffering...“, „RealPlayer“ grotuve ir pavargę nuo užrašo „Loading...“, „Flash“ svetainėse vėl prisimins senus laikus. Tačiau dabar, kol vartotojas nuobodžiaus ir griauš nagus, informacijos krovimu užsiims „JavaScript“ AJAX prieduose. Procesas nuo senesnio skirsis tuo, kad kol duomenys krausis, lankytojas jau galės matyti dalį informacijos.

Duokite žmonėms ką nors veikti, kol pagrindiniai duomenys krausis. Ir tada jūsų niekas nekaltins, kad negalvojate apie vargšus, kurie prie interneto dar vis jungiasi lėtomis telefono linijomis.

„Atom“ API

Pro jus ko gero nepraėjo nepastebėtas duomenų apsikeitimo formatų karas (feed formats). Bet formatas „Atom“ patogus tuo, kad jame yra API arba „Atom Publishing Protocol“. Dabar, kai šis duomenų apsikeitimo formatas tapo oficialiu IETF, yra nuo ko atsispirti juo pagrindu kuriant API. Kadangi apie 20 milijonų blogų palaiko pradinį API formatą, tai geras veiklos laukas 2006-aisiais. Beveik visi kūrėjai teigia, kad jų programiniai priedai vienaip ar kitaip gali palaikyti ryšį su blogais per „Atom“. Tikėtina, kad greitai ši technologija pateks į sąrašą tų funkcijų, kurios būtinos kiekvienam programiniam priedui.

Padėkite Ruby

„Ruby on Rails“ patinka visiems išskyrus tiems, kas mano, kad apie šią technologiją per daug kalbama. Nepriklausomai nuo kaip Jums einasi, prisiminkite, kad šiai technologijai skiriama labai daug dėmesio ir vis daugiau programinių priedų kuriama jos pagrindu. Tačiau dalies svarbių funkcijų ji dar neturi. Su lokalizacija ir internacionalizacija „Ruby“ turi didelių problemų. Pritaikytas dideliems programiniams priedams su dideliais apkrovimais? Kol kas šito niekas nedarė. Ryšiai su kitomis kalbomis? Kol kas tik su XML.

Kol visi mokosi šią kalbą ir nustemba jos paprastumu, jūs galite stovėti užkulisiuose ir pasinaudoti situacija.

Marketingas

Taip, tai ne technologija. Tačiau geriems specialistams reikia įsigilinti ir į marketingo vingrybes: kaip pasakoti apie savo sugebėjimus, kaip parodyti savo pranašumus ir kaip parodyti šių pranašumų naudą verslui. Daugybės programavimo kalbų mokėjimas nepadės jūsų priimti į darbą, jei nemokėsite papasakoti tai žmonėms. Jūsų mėgstama platforma ir sukurti programiniai moduliai niekam nerūpės, jei negalėsite jų tinkamai pristatyti.

Visų pirma, įvaldykite technologiją, visų antrą, įvaldykite aiškinimo apie šią technologiją meną. Jei jūs tai sugebėsite, visiškai nesvarbu kokią iš technologijų pasirinksite.

Kritinis balsas

Jei jūs turite draugą, kuris svajoją pakeisti darbą arba jį prarado, nusiųskite jam šį sąrašą ir po kelių mėnesių pažiūrėkite, ar jis išmoko ką nors naujo.

Šalin niurzgėjimą! Imkite ir iš aukščiau išvardintų technologijų ką nors perskaitykite atidžiau. Nusipirkite kelias knygas, pasirauskite „Google“ ir parašykite kelias kodo eilutes. Kada išleisite savo pirmą programinį priedą darbdaviai ieškos internete jūsų blogo, kad pasiūlyti darbą.

Straipsnį paruošė „Kriause.com – internetinė komunikacija“.