Gyvename tokiame amžiuje, kuriame kiekvieną dieną pristatomi įvairiausi nauji prietaisai, technologijos, kurios nuolat gerina mūsų gyvenimą ir keičia pasaulį. Įmonės nuolat skelbia, kad išrado naujus produktus, kurie turėtų pakeisti mūsų gyvenimus, tačiau pasitaiko taip, kad nieko įspūdingo neįvyksta. Norime apžvelgti keletą technologijų, kurių atsiradimas nepakeitė pasaulio.
Gyvename tokiame amžiuje, kuriame kiekvieną dieną pristatomi įvairiausi nauji prietaisai, technologijos, kurios nuolat gerina mūsų gyvenimą ir keičia pasaulį. Įmonės nuolat skelbia, kad išrado naujus produktus, kurie turėtų pakeisti mūsų gyvenimus, tačiau pasitaiko taip, kad nieko įspūdingo neįvyksta. Norime apžvelgti keletą technologijų, kurių atsiradimas nepakeitė pasaulio.
„Siri“
Atrodė, kad valdymo balsu strategijoje „Apple“ viską darė teisingai. Kompanija tapo lydere aukščiausių technologijų ir programėlių gamybos rinkoje. Ji praleido du metus tobulindama ir integruodama technologiją, bei plėsdama serverius, kad iš daugybės garsų sąveikos sukurtų kažką panašaus į tikrą žmogaus balsą.
„Siri“ buvo paleista su didelėmis fanfaromis. Žmonių bendravimas su „iPhone“ pasikeitė per naktį. Vietoje to, kad naudotųsi programėlėmis, jie tiesiog liepdavo „Siri“ „Nusiųsk žinutę Styvui, pasakyk jam, kad vėluosiu 10 minučių“, arba „Koks kitas mano susitikimas?“.
Keletą savaičių viskas buvo nuostabu. Bet tada „Siri“ tapo nepatikima, vartotojui davus užklausą, ėmė atsakinėti, kad negali susisiekti su serveriu ar, kad šiuo momentu negali įvykdyti pateiktos užklausos. Net ir įvykdytos sėkmingai užduotys truko ilgiau, nei anksčiau.
Visi manė, jog gedimas laikinas ir „Apple“ greitu metu išplės serverių apimtis, kad susidorotu su apkrovomis. Tačiau, beveik po penkių mėnesių, „Siri“ pasitikėti negalima.
Daug žmonių teigia, kad „Siri“ dažnai tiesiog nesupranta kas jai sakoma. Vietoje to, kad gerėtų, atrodo, kad ji vis blogėja. Todėl, daugybė vartotojų nusigręžė ir atsikratė įpročio pagalbos klausti pas „Siri“. Dienraštis „USA Today“ teigia, kad apie pusė „iPhone 4S“ naudotojų daugiau nebesinaudoja „Siri“. Taip, sistema oficialiai vis dar bandomojoje stadijoje, bet jau nuvilianti.
„webOS“
Mažiau, nei prieš du metus „Hewlett-Packard“ sumokėjo 1,2 bilijono dolerių, kad įsigytų „Palm Computing“ – „Prie“ bei „Pixi phones“ ir „webOS“ internetinę operacinę sistemą. „Palm technology“ visada buvo daug žadanti, bet ją stabdė aiškios vizijos ir pastovių sprendimų trūkumas. Daug „Palm“ fanų buvo sujaudinti to, kad ją įsigijo „HP“. Žinoma, juk tai buvo versliausia kompanija. Bet „HP“ bent jau suteikė platformai ilgalaikio stabilumo ir nuoseklumo.
Po metų „HP“ pranešė naudosianti „webOS“ platformą visuose savo mobiliuosiuose prietaisuose. Taip pat pristatė kelis „webOS“ telefonus. Liepą pristatė ir „HP“ „TouchPad“ planšetinį kompiuterį. Jis buvo prastas, todėl rinkoje neįsitvirtino. Tačiau „webOS“ sąveika su planšetiniu kompiuteriu buvo ideali. Be abejonės, būsimi planšetiniai kompiuteriai turėjo būti nuostabūs. Bet rugpjūtį „HP“ vykdomasis komitetas pranešė, kad nori parduoti filialą, kartu su „webOS“ programinės įrangos verslu. Vėliau, gruodį kompanija paskelbė, kad „webOS“ bus suteikta atvirojo kodo licencija. Tą patį mėnesį, naujasis „HP“ prezidentas ir vykdantysis direktorius pareiškė, kad „webOS“ atvirojo kodo licencijavimas neįsivažiuos dar tris ar keturis metus ir nebus pradėtas anksčiau, nei rugsėjį.
Žinant, kad „Google“ per dieną aktyvuoja apie 750 000 naujų „Android“ prietaisų! O „Apple“ neseniai pranešė, kad per pastarųjų metų paskutinį ketvirtį pardavė 37 milijonus „iPhone“. Visi šie nauji „Android“ ir „iOS“ naudotojai perka programėles ir ugdo lojalumą šioms platformoms.
Su šia nauja lietimui jautria naudotojo sąsaja, „webOS“ turėjo galimybę nustumti „iOS“ ir „Android“ į praeitį, bei pateikti inovacinę jų alternatyvą. Dabar, „webOS“ ateitis miglota, vėluojanti ir apmaudi.
35 dolerių vertės indiškas planšetinis kompiuteris
2010 metų vasarą Kapilas Sibalas, Indijos žmogiškųjų resursų plėtros ministras pranešė: Indijos universitetai padarė persilaužimą technikos inžinerijoje, kuris leis vyriausybei aprūpinti milijonus studentų saulės energija veikiančiais, lietimu valdomais planšetiniais kompiuteriais. Vienos jų kaina te sieks 35 dolerius.
Pareitais metais, Sibalas kamerų akivaizdoje užtikrintai pažadėjo, kad Indijos vyriausybė pagamins milijoną „Aakash“ planšetinių kompiuterių dar iki 2011 metų pabaigos. Tai būtų naujos Indijos mokslo sistemos era. E. knygos ir vaizdo paskaitos reformuotų šalies švietimo sistemą neįtikėtinai mažomis išlaidomis. Deja, to niekad nenutiko.
Praėjus dviem mėnesiams nuo pažadėto termino pabaigos, buvo pateiktas tik 1 % iš 10 000 vienetų žadėtų planšetinių kompiuterių. Be to, jie veikia ne nuo saulės energijos, jos pagamintos ne Indijos kompanijos, kainuoja daugiau nei 35 JAV dolerius ir kas blogiausia – vos veikia.
Pasirodo, planšetinį kompiuterį galima pagaminti už 50 dolerių, bet ne už 35. Šiuo metu partnerystė tarp Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios „DataWind“, planšetinius kompiuterius gaminančios kompanijos, ir Indijos vyriausybės nutrūkusi. Abi pusės dėl to kaltina viena kitą ir nei viena nenori prisiimti atsakomybės už produkto kokybę, nes naudotojai skundžiasi, jog planšetinis kompiuteris tėra gabalas šlamšto. Dabar Indijos vyriausybė ieško kitos kompanijos galinčios jas gaminti.
„Aakash“ planšetinio kompiuterio istorija tapo milžinišku nusivylimu milijonams Indijos piliečių, kurie pasitikėjo ir tikėjo vyriausybės duotais pažadais.
Belaidis įkrovimas
Geriausias dalykas belaidžiuose prietaisuose, tai kad jie yra belaidžiai. Dėka pastarosios „iCloud“ integracijos net ir „iPhone“ daugiau nebereikia jokio fizinio kontakto, kad galima būtų sinchronizuoti failus ar parsisiųsti muzikos. O kaip yra su įkrovimu? Tam reikia fizinio kontakto – „laido“. Bent po kelių metų, belaidis įkrovimas turėjo nuo to visiškai atriboti visus telefonus. Tik padėk telefoną ant specialaus kilimėlio ir jis indukciniu ryšiu, bei magnetinėmis bangomis įkraus jį.
Praeitais metais atrodė, kad toks krovimo būdas gali tapti standartiniu ir pirminiu būdu įkrauti telefonus. Šiais metais toks būdas dar netapo jokiu didelės mobiliųjų telefonų serijos bruožu. Vienintelis didelis pardavėjas, pritaikęs šią galimybę savo telefonuose, tai „Palm“, pasiūlęs labai šaunią ir inovacinę belaidžio krovimo sistemą, pavadintą „Touch Stone“. Tačiau tolimesnę prekybą šiuo produktu nutraukė pati „HP“ kompanija.
Dvi didžiausios belaidžio įkrovimo šalininkės „Duracell ir „Powermat“ rugsėjį įkūrė bendrą įmonę, dirbančią prie tokio įkrovimo tobulinimo. Jos pasiūlė platų produktų asortimentą įvairiems telefonų modeliams, tarp jų ir „iPhone“. Bet kol kas šios belaidžio įkrovimo sistemos neprigijo. Belaidis įkrovimas buvo daug žadantis, bet tapo eiliniu nusivylimu.
