Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.
Tokias tendencijas atskleidė naujausias kasmetinis Lietuvos IT vadovų klubo inicijuotas tyrimas. Reprezentatyvioje apklausoje, kuri atlikta kartu su Ekonomikos mokslų daktare, dr. Viktorija Tauraite, dalyvavo patyrę šalies IT vadovai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kibernetinis saugumas – prioritetas, nors realus saugumo lygis dar žemas
Tyrimas parodė, kad kibernetinis saugumas jau antrus metus iš eilės išlieka svarbiausia investicijų kryptis Lietuvoje. Net 74,5 % IT vadovų kitais metais planuoja didinti biudžetus šioje srityje.
„Tai lemia griežtėjantis ES reguliavimas, ypač NIS2 standartas, įpareigojantis įmones skirti daugiau dėmesio kibernetinei saugai. Taip pat daugėja verslų, diegiančių ISO saugos standartą. Investicijų didinimui įtaką daro ir nuolatiniai incidentai – pavogti įmonių duomenys, užkoduoti serveriai, sutrikdyta veikla“, – sako Marijus Strončikas, Lietuvos IT vadovų klubo narys, bendrovės „Altic IT“ vadovas.
Tačiau tyrimas taip pat atskleidė, kad reali verslų saugumo parengtis vis dar nepakankama. Net trečdalis įmonių iki šiol neturi nuotolinių duomenų kopijų, neorganizuoja kibernetinio saugumo mokymų, o pusė – nevaldo IT pažeidžiamumų, nors rizikų tik daugėja.
„Nedarant nuotolinių kopijų rizikuojama prarasti visus duomenis, nes jų tiesiog nebus iš ko atstatyti. Needukuoti vartotojai ir senoviškai valdomos prieigos taip pat tampa lengvu grobiu nusikaltėliams. Daug įmonių vis dar nestebi savo saugumo situacijos: nefiksuoja įtartinų įvykių, neanalizuoja IT sistemų įrašų, nevaldo pažeidžiamumų. Todėl didinami biudžetai dar nereiškia didesnio saugumo. Dalis įmonių vis dar išlieka lengvu taikiniu“, – pabrėžia M. Strončikas.
Verslo bei duomenų analitika: sparčiausiai auganti kryptis ir pamatas DI sprendimams
Investicijos į verslo bei duomenų analitiką šiemet iš ketvirtos vietos pakilo į antrą – biudžetą tam didins net 65,5 % įmonių. Tai – didžiausias šuolis visame tyrime ir aiškus ženklas, kad tiek verslai, tiek viešo sektoriaus organizacijos atsigręžia į duomenų vertę.
„Įmonės pagaliau suprato, kad tvarkingi duomenys yra kritiškai svarbūs ne tik ataskaitoms, sprendimų priėmimui, bet ir ateities DI projektams. Analitika žiūri į praeitį, o DI – į ateitį, tačiau abiem reikia tų pačių kokybiškų duomenų. Todėl planai didinti verslo bei duomenų analitikos biudžetus rodo sveiką poslinkį verslo brandos link, kas dar sparčiau vyksta ir visame pasaulyje“, – sako M. Strončikas.
Investicijų skirs ir sistemų modernizavimui, bet nuo užsienio stipriai atsiliekame
Verslo sistemų modernizavimas išlieka trečia svarbiausia investicijų kryptis Lietuvoje – 58,8 % įmonių planuoja tam didinti biudžetus.
„Nėra tokios veiklos sistemos, kurios nereikėtų periodiškai modernizuoti. Neatnaujinamos sistemos dažnai tampa veiklos stabdžiais, nes ne tik lėtina procesus, bet ir riboja galimybes naudoti modernias technologijas, tokias kaip API, DI ar automatizuoti operacijas. Tad jų modernizavimo ciklas kas kelerius metus yra neišvengiamas“, – sako M. Strončikas.
Visgi, lyginant Lietuvos ir užsienio įmonių duomenis, matosi ryškus atsilikimas. Remiantis „Gartner CIO and Technology Executive Survey“ tyrimu, investicijas į verslo sistemas 2026 metais didins gerokai daugiau pasaulio organizacijų: CRM sistemų biudžetus augins 61 %, ERP – 55 %, WMS – 40 % įmonių. Lietuvoje šie rodikliai beveik perpus mažesni.
„Tai rodo, kad Lietuvos IT vadovai vis dar mažiau fokusuojasi į esmines veiklos sistemas, rečiau įsitraukia į įmonių veiklą ir ten imasi iniciatyvos. Jiems dar trūksta gebėjimų įmonių vadovams aiškiai pagrįsti šių sistemų svarbą, finansinę naudą, todėl daugiau dėmesio skiriama IT infrastruktūrai ar technologijoms, o ne didesnę vertę kuriančioms IT funkcijoms, skirtoms veiklai keisti ir modernizuoti“, – pabrėžia M. Strončikas.
Debesija: stabilizacija po pirmosios migracijos bangos
Planuojamos debesijos investicijos iš antros vietos šiemet smuko į penktą – didinti biudžetus jai planuoja 40 % IT vadovų. Lietuva šioje srityje atsilieka nuo užsienio: „Gartner“ tyrimo duomenimis, investicijas į debesiją ketina didinti 72 % pasaulio įmonių.
„Didelė dalis Lietuvos įmonių jau yra perkėlusios bazinius sprendimus į debesį, todėl natūralu, kad investicijų augimas lėtėja. Visgi, problema ta, kad jos vis dar naudoja tik paprastas debesijos paslaugas, tokias kaip infrastruktūra (IaaS), o ne aukštesnės vertės PaaS ar SaaS paslaugos. Tokiu būdu debesija naudojama tik iš dalies, o IT pastangos vis dar dažnai kreipiamos į kaštų mažinimą, o ne į veiklą keičiančius procesų modernizavimo ar automatizavimo projektus“, – sako M. Strončikas.
Dirbtinis intelektas: nuo euforijos prie realios naudos paieškų
Nors viešojoje erdvėje entuziazmas DI tema neblėsta ir investicijas į DI ketina didinti nemažai Lietuvos įmonių, tyrimas rodo ir priešingą tendenciją – dalis verslų jau planuoja jas mažinti.
Lietuvos investicijų didinimo sąraše DI išlieka Nr. 7, o pasaulyje tai – prioritetas Nr. 1. „Gartner“ tyrimas rodo, kad net 90 % globalių organizacijų didins investicijas į generatyvinį DI („GenAI“) ir DI bei mašininį mokymąsi (AI / ML).
„Didžiausias nusivylimas tarp Lietuvos įmonių stebimas būtent „GenAI“ srityje – beveik 11 % įmonių planuoja mažinti šias investicijas. Lūkesčiai šio tipo DI buvo dideli, bet paaiškėjo, kad jis naudingiausias tik tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, kūrybai ir medijoms, IT programavimui. Taip pat DI padeda vartotojams didinti asmenį produktyvumą, tačiau įmonės iš to realios naudos gauna nedaug. Taip pat pasitaiko atvejų, kai nauji, nedideli IT rinkos žaidėjai pasinaudoja pučiamu DI „burbulu“ ir siūlo įmonėms „parengtus veikiančius DI sprendimus“, o realybėje jos tik mokosi iš klientų. Tad tokių projektų dalis natūraliai virsta nesėkme ir taip didina nusivylusių skaičių“, – sako M. Strončikas.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje įmonės dažniausiai nusivilia tuo, jog DI nesuteikia laukto konkurencinio pranašumo ar nepadidina tikslumo, nepadeda užtikrinti kokybės. Vis dėlto, įmonės pripažįsta ir realiai gaunamas vertes, tarp kurių dažniausiai (30,9 %) įvardija efektyvumo, našumo ir produktyvumo augimą.
Tyrimas atskleidžia ir aiškų poslinkį: daugiausiai vilčių kitais metais dedama į DI agentus („Agentic AI“), kuriuos jau diegia arba planuoja 72,7 % įmonių.
„Visas dėmesys tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dabar krypsta į DI agentus, kurie automatizuoja konkrečias užduotis. Sujungus daug tokių mikro funkcijų, jau dabar galima atkartoti sudėtingesnes žmogaus funkcijas, o ateityje – ir padengti visas tam tikrų pareigybių funkcijas. Čia Lietuva eina ta pačia kryptimi kaip ir pasaulis – fokusas keičiasi nuo „GenAI“ prie „Agentic AI“, nes būtent šio tipo sprendimai yra aiškesni bei turi didžiausią potencialą generuoti grąžą verslui“, – sako M. Strončikas.
Jo teigimu, apskritai DI projektų sėkmė labiausiai priklauso nuo pasiruošimo – naudos galima tikėtis tik atlikus tam tikrus namų darbus.
„Jei duomenys netvarkingi, konkretūs tikslai ar uždaviniai nekeliami, o vadovaujamasi bendriniu tikslu „įdiegti DI“, labai tikėtina, kad įmonės nusivils rezultatu. Tačiau tvarkingi duomenys, aiškių problemų įvardijimas ir testavimas bei iteracijos mažesniais žingsniais atveria realias galimybes gauti naudą iš DI“, – pabrėžia jis.
Lietuvos IT branda auga, bet atotrūkis nuo pasaulio išlieka
Apskritai lyginant Lietuvos ir užsienio įmonių IT investicijų kryptis, ryškėja nevienalytis vaizdas – dalis verslų juda į priekį, tačiau likusieji vis dar stringa. Nors investicijos į duomenų analitiką ir modernizaciją auga sparčiausiai, bendras brandos lygis vis dar atsilieka nuo pasaulio rodiklių.
„Džiugina, kad Lietuvoje verslo ir duomenų analitika pagaliau įgauna pagreitį. Įmonės ima suprasti, kad duomenys yra kritiškai svarbūs ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Tačiau dauguma Lietuvos įmonių vis dar gyvena lokaliame, senoviškame supratime – IT mato kaip kaštų centrą, kurio svarbiausias tikslas – mažinti išlaidas. Tai riboja galimybę kurti apčiuopiamą vertę, didinti produktyvumą ir pajamas. Tik augantys IT vadovai, besimokantys iš pasaulio verslų bei technologijos lyderių, gali tai keisti, bet tokios iniciatyvos imasi tikrai ne visi“, – apibendrina M. Strončikas.
