Dirbtinis intelektas skverbiasi į logistikos rinką: mažesnės išlaidos – tik dalis privalumų vežėjams

Pasaulio ekonomikos forumo ir platformos „ACT News“ analizės rodo, kad dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta maršrutų optimizacija gali padėti sumažinti sunkvežimių emisijas iki 7 proc. ir sutaupyti 5–8 proc. degalų. Europoje šį potencialą jau dabar sėkmingai realizuoja pažangios transporto įmonės, naudodamos įvairių tiekėjų sprendimus. Pastarieji ne tik padeda planuoti maršrutus, bet ir realiuoju laiku perskaičiuoja juos atsižvelgdami į eismo spūstis, oro sąlygas, kelių remontus, pakrovimo grafiką bei kitus konkrečiai įmonei svarbius veiksnius. Todėl kiekvienas maršrutas yra ekonomiškai ir logistiškai optimizuotas.

„Įmonių valdomas vilkikų skaičius jau yra per didelis, kad viską galėtų efektyviai valdyti žmogus. Atsiranda labai daug variantų, kurių analizė reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl DI čia tampa itin naudingas. Jis aprėpia didelius informacijos kiekius ir apdoroja juos gerokai greičiau nei žmogus. Tokie sprendimai taupo laiką ir automatizuoja paprastas užduotis“, – sako Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.

Mažesni kaštai – didesnis konkurencingumas

DI sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti laiką, degalus ir vairuotojų resursus, todėl vežėjai gali pasiūlyti patrauklesnes kainas ir mažesnį anglies pėdsaką – vis dažniau akcentuojamą kriterijų užsakovams. Štai Rumunijos įmonė „Smart Diesel“ pristatė programėlę, kuri, naudodama DI algoritmus, leidžia kiekvienam sunkvežimiui per metus išlaidas degalams sumažinti iki 5 000 eurų. Vairuotojai gauna planus su visais sustojimais tiesiai į išmaniuosius įrenginius, o administracijos darbuotojams mažėja rankinio darbo.

„DI gali padėti sumažinti administracinius kaštus. Net ir mažos įmonės gali naudoti šias technologijas, kad taupytų laiką. DI atlieka rutininius darbus, o žmonės gali susitelkti ties kūrybine ar strategine veikla. Visgi labai svarbu, kad DI būtų mokomas ir dirbtų su teisingais duomenimis. Jei jis gaus netikslią informaciją, visa sistema gali pradėti veikti neefektyviai. Todėl būtinas žmonių įsitraukimas ir supratimas, kas ir kodėl daroma“, – teigia A. Michejenko.

Visgi jis pripažįsta, kad dar vienas iššūkis – darbuotojų pasipriešinimas. Naujos technologijos dažnai pasitinkamos su baime, kad jos „atims darbą“. Tačiau realybė, pašnekovo teigimu, kitokia – tinkamai įdiegus DI, žmonės gali atsikratyti monotoniškų užduočių ir susitelkti ties tuo, ko technologijos savarankiškai padaryti negali: žmogišku kontaktu, kūrybiškumu, strateginiu mąstymu.

„DI keičia darbo pobūdį. Žmonės, gebantys bendradarbiauti su DI įrankiais, tampa dar svarbesni organizacijai. DI neatims darbo – bet žmogus ar kita įmonė, mokanti dirbti su šia technologija, tikrai gali pakeisti konkurencinį balansą rinkoje. Reikėtų pradėti mažais žingsniais, pavyzdžiui, automatizuotomis ataskaitomis ar duomenų analizės įrankiais. Vėliau galima plėsti technologijų naudojimą į maršrutų planavimą ar autoparko valdymą“, – apie technologijų baimes ir pirmuosius žingsnius kalba A. Michejenko.

Kaip veikia DI sprendimai ir kuo jie „minta“?

DI maršrutų planavimo sprendimai populiarėja rinkoje – jų nebūtina kurti patiems, galima pasirinkti ir naudoti jau esamus produktus, kurie reikalauja minimalių įdiegimo sąnaudų. Tiekėjai dažnai siūlo ne tik įrankius, bet ir infrastruktūrą sklandžiam DI sprendimų integravimui – tiek mažiems regioniniams vežėjams, tiek tarptautinėms logistikos įmonėms.

Vis dėlto tam, kad DI įrankis būtų veiksmingas, jam reikia kuo daugiau duomenų apie įmonės veiklą ir maršrutus. „DKV Mobility“ pavyzdys rodo, kad DI jau šiandien galėtų būti aprūpintas reikiamais duomenimis.

Kaip tai galėtų vykti: pirmiausia platforma „DKV Maps“ analizuoja užsakymą ir sudaro reisą, atsižvelgdama į kelių mokesčius, degalų kainas, sunkvežimių apribojimus bei pasirinktas degalines. Pateikus šiuos duomenis DI, jis galėtų juos analizuoti, integruoti transporto biržose esamus krovinius į maršrutą ir taip sumažinant tuščius važiavimus, kurie yra vienas svarbiausių veiksnių mažinant CO₂ emisijas. Tokiu būdu jau pirmajame planavimo žingsnyje būtų maksimaliai optimizuojamos sąnaudos.

„DKV Live“ ir „Fleet View“ programos realiuoju laiku stebi transporto judėjimą, o analizės įrankiai pateikia emisijų ataskaitas, vairavimo stiliaus ir kuro suvartojimo statistiką, leidžia prognozuoti atvykimo laiką. Gavęs tokius duomenis DI galėtų reaguoti realiu laiku ir koreguoti maršrutą. Pavyzdžiui, jei maršrute susidaro spūstis, DI sistema automatiškai perplanuotų kelią, kad vairuotojas išvengtų gaišaties.

Tuomet „Analytics“ ir „Carbon Monitor“ stebėjimo įrankiai pateikia išsamias CO₂ emisijų ataskaitas, kuro suvartojimo statistiką ir leidžia stebėti viso autoparko efektyvumą. Čia DI sprendimai galėtų identifikuoti dažniausiai pasitaikančius neefektyvumo taškus – tuščius važiavimus, netinkamai suplanuotus sustojimus ar pernelyg intensyvų degalų naudojimą.

Pasak A. Michejenko, Lietuvoje taip pat kuriami įvairūs specifiniai sprendimai, pavyzdžiui, skaičiuojantys, ar verta nusukti nuo autostrados dėl pigesnių degalų: „Galbūt nereikia, jei tai kainuoja per daug laiko. Kuo daugiau duomenų gauna DI, tuo tiksliau jis planuoja ir taupo. Taip optimizuojami net tokie niuansuoti sprendimai.“

DI įrankiai taip pat analizuoja istorinius duomenis – tai leidžia prognozuoti paklausos svyravimus, efektyviau naudoti autoparką ir planuoti tiekimo grandines. Tai itin svarbu didelėms įmonėms, tačiau naudinga ir mažesniems vežėjams, siekiantiems efektyviai konkuruoti rinkoje.

„Dalis vežėjų nežino, kaip DI galėtų padėti veikloje. Čia reikalingi konsultantai, galintys paaiškinti įrankių veikimą ir jų panaudojimo galimybes. Taip pat būtinas ir pačių įmonių pasiryžimas naudoti šias technologijas. Maži vežėjai gali naudoti DI tam, kad sumažintų administracinį darbą, kurį atlieka žmogus“, – teigia A. Michejenko.

Nebe vizija, o būtinybė

DI transporto sektoriuje jau seniai nebėra teorija. Tai veikiantis įrankis, padedantis sumažinti išlaidas, taršą ir išlaikyti konkurencingumą. Tiek didelės tarptautinės įmonės, tiek mažesni vežėjai gali gauti naudos – jei tik yra pasirengę mokytis, pateikti reikalingus duomenis ir pasitikėti technologijomis.

DI sprendimai logistikos sektoriuje yra ne tik atsakas į didėjantį politinį spaudimą mažinti išmetamų teršalų kiekį (sunkiasvoris transportas Europos Sąjungoje sudaro apie ketvirtadalį viso kelių transporto CO₂ emisijų), bet ir būtinybė stiprėjančioje konkurencinėje aplinkoje. Sujungus DI galimybes su žmogiškuoju sprendimų priėmimu, transporto įmonės gali efektyviau valdyti sąnaudas, prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir žengti žingsnį tvaresnio mobilumo link.

„Galimybės – neišsemiamos. Kuo labiau mokysi DI, tuo geriau jis supras, ką reikia daryti. Ateityje jo naudojimas taps neišvengiamas“, – apibendrina A. Michejenko.