Duomenų strategas Chmieliauskas: be DI mes esame pasmerkti, o didžiausią grėsmę jis kels nemotyvuotiems darbuotojams

Rugsėjo 14–15 d. vykusioje konferencijoje „Lūžio taškas“ duomenų analizės startuolio „Repsense“ bendraįkūrėjas Alfredas Chmieliauskas aptarė su dirbtiniu intelektu (DI) susijusias baimes bei įrankio galią ir magiją. Pasak eksperto, DI tikslas nėra žmones pakeisti, bet juos praplėsti: protingus žmones padaryti protingesnius, kūrybingus – kūrybingesnius.

Daugelis didžių protų kalbėjo ir vis dar kalba apie galimas DI grėsmes.

„DI sukūrimas gali reikšti žmonijos pabaigą“, – sakė garsus fizikas Stivenas Hokingas.

Ekonomikos mokslų Nobelio premiją gavęs žymus psichologas ir ekonomistas Danielius Kahnemanas ne viename interviu teigė, kad DI laimės, ir viena didžiausių problemų, kaip žmonės prie to prisitaikys.

Visgi su didelėmis pasaulio organizacijomis dirbęs A. Chmieliauskas teigia, kad tam tikrą DI formą mes jau seniai sukūrėme ir su ja gyvename.

„Kurdamas sistemas buvau priverstas sėdėti jų [įmonių] biuruose. Ir kurdamas tuos modelius tokioje aplinkoje, manęs nepaleido mintis, kad (...) kiekviena organizacija, kiekviena vyriausybė jau yra dirbtinai intelektuali. Ji turi tikslus, misijas, atlieka skirtingas užduotis ir pan., – sakė pranešėjas. – Taip pat apie kiekvieną organizaciją galima galvoti, kaip apie algoritmą. Ir mano darbas buvo taisyti algoritmą bei nuspręsti, kurie žmonės turi pasilikti, o kuriuos galima pakeisti DI.“

A. Chmieliausko sukurti DI algoritmai naudojami pačiose įvairiausiose srityse, nuo teroristų gaudymo Jungtinėse Amerikos Valstijoje iki finansinių sukčių atpažinimo Jungtinėje Karalystėje. Konferencijos pranešėjas teigia, kad iš pradžių nebuvo lengva suprasti, koks iš tiesų yra jo vykdomų DI projektų ir apskritai DI tikslas.

Atsakymas atėjo kiek vėliau, tačiau jis buvo visiškai priešingas daugelio mokslininkų nuomonei.

„Pradirbęs srityje 15 metų, aš supratau, kad daugelis industrijos lyderių yra neteisūs – mes esame pasmerkti be dirbtinio intelekto“, – sako A. Chmieliauskas.

Pasak eksperto, DI gali padėti žmonės atsikratyti dažnai didelę dienos dalį užimančio neįdomaus darbo ir susikoncentruoti į kūrybiškas bei iš tiesų pagrindinį rezultatą lemiančias užduotis.

A. Chmieliauskas papasakojo istoriją apie tai, kaip buvo išspręsta svarbi problema ir automatizuotas darbas vienoje iš logistikos įmonių.

„Mane pasamdė didelė logistikos įmonė, ji turėjo problemą – sąskaitos, kurios buvo išrašomos klientams, buvo neteisingos. (...) Besigilindamas į problemą, galiausiai atsidūriau Indijos pietuose, kur žmonės dirbo pačius neįdomiausius darbus – merginos praleisdavo visą dieną kopijuodamos duomenis iš vieno excel'io į kitą.

Tuomet sužinojau apie vieną darbuotoją – Rahitą, kuris sugalvojo būdą, kaip merginoms prailginti pietų pertrauką. Jis perkėlė vieną merginą į skaitmeninę aplinką ir vėliau šį algoritmą padaugino – taip skaitmenizavo nuobodų darbą“, – pasakoja A. Chmieliauskas.

Tačiau pasirodo, kad Rahito algoritme įsivėlė klaida, kuri ir lėmė, kad išrašomos įmonės sąskaitos visada buvo klaidingos. Aptikęs problemą, ekspertas su Rahitu sukūrė naują DI paremtą sistemą.

„Repsense“ bendraįkūrėjas Alfredas Chmieliauskas teigia, kad šiandien viena pagrindinių mūsų visuomenės problemų yra prasti sprendimai, kuriuos lemia ilga grandinė įvairių faktorių.

„Tam, kad padarytume gerus sprendimus, turime analizuoti visą įvykių grandinę. (...) O kas geriau gali stebėti, prognozuoti sudėtingas formules nei DI. Tai tik su DI mes galime išspręsti savo problemas“, – sako ekspertas.

Kalbėdamas apie ateitį ir kokia bus žmogaus bei dirbtinio intelekto vieta joje, A. Chmieliauskas teigia, kad žmogaus rolė keisis, jis bus priverstas spręsti visai kitas užduotis nei šiandien. Tačiau pranešėjas užsimena ir apie tai, kad didesnę grėsmę DI kels nemotyvuotiems darbuotojams.

„Dirbtinis intelektas yra praktikantas, kuris be užmokesčio atlieka daug darbo“, – teigia duomenų analizės startuolio „Repsense“ bendraįkūrėjas Alfredas Chmieliauskas.