Žmogus per dieną perskaito knygą, o robotai mokosi iš neriboto duomenų kiekio – ateityje dirbtinį intelektą teks reguliuoti

Vienas dirbtinio intelekto kūrėjų, tyrinėtojų iš Kanados Geoffrey`is Hintonas perspėja – kai kurie dirbtinio intelekto robotų keliami pavojai yra bauginantys. Jis aiškina, kad netrukus robotai žiniomis gali aplenkti žmones. Ekspertai sako – žmogus per dieną gali ko nors išmokti perskaitęs knygą, o robotai mokosi iš neriboto informacijos kiekio. Technologijų žinovai sako, kad netolimoje ateityje dirbtinį intelektą teks reguliuoti. Nors atskirti, ką parašė žmogus, o ką robotas, sudėtinga jau dabar, kol kas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jokių suvaržymų naudoti dirbtinio intelekto programas neplanuoja.

Kai kurie kūriniai kurti ne žmonių, o dirbtinio intelekto, kuris šiuo atveju gavo vardą Irisa Nova. Ji pati netgi dalija interviu apie darbus. O Niujorke dirbti pradeda robotai policininkai – jie, pavyzdžiui, gali vykti ten, kur pareigūnams grėsminga.

„Jei mes, kaip visuomenė, nesiimsime galvoti, ką darysime su dideliu kiekiu žmonių, kurie gali būti automatizuoti tų sprendimų, tai mes galime turėti įvairių iššūkių visuomenei ir klausimų, ką darome su bedarbių greta“, – sako ISM universiteto lektorius Gediminas Buivydas.

„Jei mes, kaip visuomenė, nesiimsime galvoti, ką darysime su dideliu kiekiu žmonių, kurie gali būti automatizuoti tų sprendimų, tai mes galime turėti įvairių iššūkių visuomenei ir klausimų, ką darome su bedarbių greta“, – sako ISM universiteto lektorius Gediminas Buivydas.

Darbo vietų praradimas, saugumo grėsmės, etikos klausimai, neprognozuojami padariniai ir asmeninių duomenų naudojimas – tokias dirbtinio intelekto grėsmes paklaustas surašė pats dirbtinis intelektas – pokalbių robotas „ChatGPT“.

Grėsmių mato ir dirbtinio intelekto krikštatėviu tituluojamas G. Hintonas, kuris pasitraukdamas iš darbo „Google“ sakė, kad dirbtinio intelekto keliami pavojai baugina. Mokslininkas BBC aiškino, kad pokalbių robotai netrukus gali pralenkti žmogaus smegenyse sukauptos informacijos lygį.

„Jei būtų 10 tūkstančių žmonių ir kai vienas ko nors išmoksta, automatiškai moka visi. Taip visi pokalbių robotai gali žinoti daugiau nei bet kuris žmogus“, – nurodo mokslininkas G. Hintonas.

„Mes galime perskaityti gal vieną knygą per dieną, o dirbtinis intelektas gali mokytis iš daugybės gigabaitų ar net terabaitų duomenų per dieną“, – mini Dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Dovydas Čeilutka.

„Žmogus turi trumpą atmintį, apytikslę, gali įsidėmėti esminius konceptus, bet dirbtinis intelektas turi beribės atminties galimybes. <...> Gali daug kartų treniruotis uždaviniams“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Bukauskas.

Atskirti, ką parašė žmogus, o ką robotas, pasak ekspertų, darosi vis sudėtingiau, todėl sistema itin patinka moksleiviams ir studentams – dirbtinis intelektas gali padėti spręsti uždavinius, rašyti mokslinius darbus.

„Mūsų švietimo sistemos nespėja vytis paskui šituos dalykus. Jei turime masę moksleivių, studentų, kurie įrankius naudoja, ir mokytojus, edukatorius, kurie nesinaudoja, neturi bendro supratimo – turime problemą“, – komentuoja G. Buivydas.

ŠMSM sako, kad kol kas niekaip drausti dirbtinio intelekto ar už jį bausti neketina.

„Manome, kad tai gali būti naudojama vertinime. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos rašinys tikrinamas ir mokytojui į pagalbą gali ateiti dirbtinis intelektas, kada paryškina klaidas, kur jas mato, ir mokytojui tada reikia pasižiūrėti ir kreipti dėmesį į kitus dalykus“, – paaiškina Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Ekspertai sako, kad vieno dalyko technologijos nepakeis – kritinio mąstymo. Bet jį išbandyti dirbtinis intelektas tikrai gali.

Štai šios netikros nuotraukos išplito, kai Donaldas Trumpas vyko į teismą – vaizduojama, kaip jis priešintųsi suimamas, kaip atrodytų kalėjime.

Specialistai sako, kad dirbtiniam intelektui atliekant vis daugiau funkcijų, netrukus reiks jo veiklą reguliuoti.

„Iš principo reikia kokios nors organizacijos, kuri galėtų reguliuoti visus dirbtinio intelekto tyrimus ir suteikti joms ne reguliaciją, o labiau pagalbą“, – teigia D. Čeilutka.

„Jei atsitiktų kokia nelaimė, kurios priežastis – galimai klaidingas sprendimas – tai turi būti reguliuojama iš teisinės pusės, arba galėtų būti varžoma taikymo srityse“, – Linas Bukauskas.

Italija skelbia blokuojanti pokalbių robotą „ChatGPT“, sakydama, kad jis negerbia naudotojų duomenų ir negali patikrinti amžiaus. Tačiau technologijų ekspertai sako, kad toks sprendimas lengvai apeinamas. Pats pokalbių robotas sako, kad nėra pavojingas, bet svarbu, kad žmonės naudotų technologiją atsakingai.