Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas ir Europą krečiant energetikos krizei daugeliui valstybių teko iš esmės persvarstyti požiūrį į energetinį saugumą. Be to, karas Ukrainoje privertė ne vieną energijos ir komunalinių paslaugų tiekėją persvarstyti turimą strategiją.Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas ir Europą krečiant energetikos krizei daugeliui valstybių teko iš esmės persvarstyti požiūrį į energetinį saugumą. Be to, karas Ukrainoje privertė ne vieną energijos ir komunalinių paslaugų tiekėją persvarstyti turimą strategiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lig šiol globalioje energetikos rinkoje svarbiausia buvo kaina, tačiau, anot ekspertų, pastaruoju metu atsirado daugiau ribojančių veiksnių, šalims rodant paramą Ukrainai ir atsisakant rusiškos energijos resursų, stengiamasi jos įsigyti tik iš politinėmis sąjungininkėmis laikomų šalių. Ekspertai taip pat pastebi, kad bandymai skubiai persiorientuoti prie alternatyvių tiekimo šaltinių ne visais atvejais pasirodė sėkmingi.
Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu, siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, iki 2022 metų pabaigos įsipareigojo dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų pirkimą ir susitarė dėl dalinio draudimo importuoti naftą iš Rusijos, taip pat paskelbė, kad iš JAV papildomai įsigys 15 mlrd. kubinių litrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Anot „KPMG Baltics“ direktoriaus Roko Kasperavičiaus, sumažinus rusiškos energijos resursų vartojimą, galimas pasaulio pasidalijimas į naujus energetinius blokus, susigrupuojant šalims, kurios iš esmės simpatizuoja viena kitai.
„Toks žingsnis iš esmės pakeistų pasaulines tiekimo grandines, nes komunalinių paslaugų tiekėjai ieško arčiausiai esančių alternatyvių šaltinių, pvz., SGD iš JAV ir kitų tolimų regionų, kad patenkintų vidaus vartotojų ir daug energijos naudojančių pramonės šakų, pvz., plieno, gamybos ir chemijos pramonės, poreikius“, – sako R. Kasperavičius.
Nuo tęstinumo iki atsparumo
„KPMG Baltics“ vadovas pastebi, kad siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir įgyvendinant reikšmingus pokyčius energetikos sektoriuje, dėmesys vis labiau sutelkiamas ne tik tiekimo tęstinumui, bet įmonių atsparumo didinimui, pasitelkiant infrastruktūros stiprinimo, oro įvykių modeliavimo, kibernetinio saugumo užtikrinimo ir galimybės įgyti reikiamų įgūdžių strategijas.
Anot R. Kasperavičiaus, dėl elektros energijos svarbos kasdieniame gyvenime itin svarbu didinti tiekimo įmonių atsparumą kibernetiniams išpuoliams, kad galėtume sumažinti galimą žalą ir nuostolius.
„Ateityje technologijos taps dar svarbesnės rizikos ir atsparumo srityje, nes automatizavimas, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir virtuali arba alternatyvi realybė padės imituoti galimų atakų ir oro reiškinių poveikį, ir taip leis geriau joms pasirengti, sustiprinti tinklų kontrolę ir pagerinti stebėjimą, nustatyti pažeidimus, greitai prisitaikyti ir atstatyti tiekimą“, – sakė KPMG ekspertas.
Grėsmės ir iššūkiai
R. Kasperavičiaus teigimu, karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino energetikos sektoriaus iššūkius ir grėsmes, kuriems galbūt nebuvo skiriama pakankamai dėmesio iki šios energetikos krizės.
„Vykstant skaitmenizavimo procesams komunalinių paslaugų tiekimo įmonės virsta skaitmeninėmis įmonėmis, kuriose visa įranga sujungta į vieną sistemą ir kur perdavimo ir atsiskaitymo procese dalyvauja daug trečiųjų šalių, tai atitinkamai reikšmingai išaugino kibernetinių atakų grėsmę bei jų poveikį“, – sako ekspertas.
Nors pandemijos metu įsigalėjęs hibridinis darbo modelis lėmė suvokimą, kad į sistemas nesaugiuose tinkluose gali įsilaužti užpuolikai, tačiau ekspertai primena, kad prarasti budrumo nevalia.
„Kibernetinis saugumas ypač sparčiai besivystanti sritis, kuri nuolat tobulėja ir kinta. Nors organizacijos stengiasi diegti pažangias saugos sistemas, tačiau įsilaužėliai randa būdų sukčiauti vis gudriau ir rafinuočiau, tad šioje srityje niekuomet negalima prarasti budrumo“, – teigia „KPMG Baltics“ direktorius.
Kibernetiniai iššūkiai ir nacionalinis saugumas
Daugelyje pasaulio valstybių vis dažniau elektros ir komunalinių paslaugų įmonių turtas pripažįstamas esmine nacionalinio saugumo dalimi. „Turint galvoje sankcijas ir kitus prieš Rusiją nukreiptus veiksmus bei paramą Ukrainai, egzistuoja išties didelė keršto grėsmė Lietuvos energijos tiekimo ir kitoms kritinės infrastruktūros įmonėms įsilaužimų, išpirkos reikalaujančių programų ir kenkėjiškų programų pavidalu. Minėtas atakas gali vykdyti ne tik valstybės finansuojami specialistai, bet ir kibernetiniai nusikaltėliai, o taip pat įsilaužimus vykdantys aktyvistai (angl. hacktivists)“, – sako R. Kasperavičius.
Elektros ir komunalinių paslaugų įmonių veikla ir jos sudėtingumas suteikia daug erdvės atakoms, išpuoliai gali sutrikdyti elektrinių, generatorių ir net vėjo jėgainių darbą nuotoliniu būdu atjungiant tinklus, sutrikdant energijos perdavimą ir paskirstymą klientams. O atakų spektras, anot KPMG eksperto, gali būti ypač platus ir vykdomas pasitelkiant daiktų internetą, įrenginius ir elektrines transporto priemones, kurių pagalba gali būti vagiama informacija apie klientus, sukčiaujama išrašant sąskaitas, sutrikdant paslaugų tiekimą.
Norėdami apsisaugoti elektros ir komunalinių paslaugų tiekėjai turėtų peržiūrėti veiklos tęstinumo planus, įvertinti tiekimo grandinės pažeidžiamumą ir išbandyti paslaugų atkūrimo scenarijus, imituodami tiekimo sutrikdymus.
„Kibernetinio sąmoningumo kultūros kūrimas taip pat gali padėti apsisaugoti nuo galimų atakų, paskatinti darbuotojus pranešti apie kilusius incidentus. Turint galvoje priešiškų valstybių išpuolių potencialą, elektros ir komunalinių paslaugų teikėjams svarbu bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kad galėtų geriau apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir pagerintų gebėjimus reaguoti įvykus incidentui“, – sakė „KPMG Baltics“ vadovas.
Dabartinė, ko gero, didžiausia žmonijos istorijoje priklausomybė nuo elektros energijos ir suvokimas, kad beveik visą šiuolaikinį žmonių gyvenimą valdo elektra tik didina saugumo užtikrinimo svarbą.
„Juk bet koks incidentas tokioje daugybe jungčių tampriai susijusioje sistemoje gali sukelti grandininę reakciją, turėsiančią įtakos telekomunikacijoms, pramonei, transportui ir vandens tiekimo sistemai. Pavyzdžiui, nutrūkus mobiliajam ar interneto ryšiui, gerokai sudėtingiau susiekti su inžinieriais ar kitais gedimą pašalinti galinčiais darbuotojais. O jei dingsta elektra ir nebeveikia degalinės, tie patys darbuotojai negali naudotis automobiliais ir pasiekti gedimo taškų“, – aiškina ekspertas.
Anot R. Kasperavičiaus, komunalinių paslaugų ir energetikos sektoriui tai nepaprastai įdomus, tačiau sudėtingas laikas, nes vienu metu tenka spręsti daugybę iššūkių ir svarbiausia, užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą augant energijos poreikiams, o dar ir vartotojams priimtinomis kainomis.
