Daugiau nei bitkoinai – kaip blokų grandinės keičia mūsų gyvenimą?

Nors blokų grandinių technologija dažniausiai asocijuojama su kriptovaliuta „Bitcoin“, ekspertai pabrėžia, kad ji jau kurį laiką peržengė FinTech ribas ir sėkmingai naudojama logistikos, sveikatos apsaugos, valstybiniame, verslo ir kituose sektoriuose. Apie tai pranešime spaudai pasakoja Janis Bezins „Accenture Baltics“ finansinių paslaugų skyriaus pardavimų vadovas.

Blokų grandinės technologijos saugumas ir atsekamumas tapo pagrindu net sudėtingiausius procesus patikimai perkelti į skaitmeninę erdvę, o kai kurie centriniai bankai užsibrėžė tikslą su šia technologija iš esmės pakeisti pinigų emisiją, išleisdami skaitmeninę nacionalinę valiutą.

Neretai kurio nors prekių segmento pionierių ar lyderių prekės ženklas tampa visos kategorijos sinonimu. Buityje puikūs pavyzdžiai yra indų ploviklis, elektroninė cigaretė, sauskelnės, skutimosi peiliukai – kiekvienu atveju, į galvą ateina vienas garsus prekės ženklas, kuriuo įvardijame visą prekių kategoriją. Kalbant apie blokų grandines (angl. blockchain), šios technologijos sinonimas, neabejotinai – „Bitcoin“.

Blokų grandinė nelygu „Bitcoin“

Blokų grandinės terminas į kasdienę kalbą įžengė prieš gerą dešimtmetį, o viena pagrindinių temų, supančių šį terminą, iki šiol yra apie tai, kaip kadaise reikėjo išleisti 100 JAV dolerių ir nusipirkti keletą virtualių monetų, šiuo metu kainuojančių daugiau nei 30 tūkst. JAV dolerių. Kol laiko mašina nėra išrasta, dairytis atgal nėra prasmės, tačiau visai verta pažvelgti į platesnes šios technologijos panaudojimo galimybes dabar ir ateityje.

Viena iš pamatinių blokų grandinės technologijos savybių – joje užkoduotų duomenų ir informacijos saugumas. Blokų grandinės turinį gali pasiekti tik tie tinklo nariai, kuriems suteikta prieiga, o sukurtų įrašų niekas negali pakeisti, todėl tai sprendimas, kurį itin sunku „nulaužti“ ar kitaip pasiekti iš išorės. Todėl ši sistema yra vienas saugiausių būdų ne vien finansų technologijų vystymui, bet ir verslui plačiąja prasme.

Blokų grandinės evoliucija

„Bitcoin“ galimybės apsiribojo pirkimu, pardavimu ir mainais, tad buvo gan ribotos. Antrosios kartos blokų grandinių era prasidėjo 2015 m., kuomet ankstesnes galimybes praplėtė naujoji kriptovaliuta „Ethereum“. Reikšmingiausia jos įvesta naujiena – išmaniosios sutartys, leidusios savarankiškai, be tarpininkų parengti dviejų šalių sutartį, įsigaliojančią, įvykdžius abiejų šalių nustatytas sąlygas.

Pavyzdžiui, jei kam nors mokate už kolekcinį kūrinį, galite sukurti šiam sandoriui apibrėžti skirtą išmaniąją sutartį, o teisiškai sandoris įsigalios tik tada, kai kurjeris pažymės, kad siuntinys buvo pristatytas Jums į rankas.

Trečiosios blokų grandinės kartos platformos „Cardano“ atsiradimas išsprendė mastelio keitimo (angl. scaling) ir sąveikumo problemas (angl. interoperability).

Šiuolaikinės blokų grandinių technologijos panaudojimas itin platus ir išradingas: pradedant finansų ir sveikatos priežiūros, draudimo ir finansinių paslaugų sritimis, baigiant naftos ir dujų sektoriais ar automobilių pramone. Technologija jau pritaikyta krovinių tiekimo grandinių stebėjimui, pacientų medicinos istorijai vesti, skaitmeniniams asmens tapatybės dokumentams kurti, elektroniniam balsavimui, autorių teisių apsaugai, autorinių atlyginimų išmokoms ir pan.