Tyrėjų Kinijoje sukurtas kvantinis kompiuteris atliko skaičiavimus per 4,2 valandos, kai tuo tarpu klasikiniam kompiuteriui tokios užduoties atlikimas užtruktų tūkstančius metų. Šioje „kvantinio skaičiavimo pranašumo“ demonstracijoje buvo naudojama šešiais kubitais daugiau, nei „Google“ kompiuteryje.Tyrėjų Kinijoje sukurtas kvantinis kompiuteris atliko skaičiavimus per 4,2 valandos, kai tuo tarpu klasikiniam kompiuteriui tokios užduoties atlikimas užtruktų tūkstančius metų. Šioje „kvantinio skaičiavimo pranašumo“ demonstracijoje buvo naudojama šešiais kubitais daugiau, nei „Google“ kompiuteryje, kuriuo kvantinio skaičiavimo pranašumas pirmą kartą buvo pademonstruotas 2019 m.
„Google“ „Sycamore“ kvantinis procesorius 2019 pasiekė rekordą, kuris dabar viršytas
© Peter Kneffel/dpa/„Alamy Live News“
Kvantiniai kompiuteriai tam tikrose užduotyse gali smarkiai pralenkti klasikinių kompiuterių galimybes tam tikro tipo užduotyse, nors kasdienėms užduotims tikriausiai daug geriau ir toliau tiks klasikiniai kompiuteriai. Bet sukonstruoti pakankamai didelį atlikti naudingiems skaičiavimams kvantinį kompiuterį yra sudėtingas inžinerinis iššūkis.
Kvantinių skaičiavimų pranašumu vadinamas taškas, kai kvantiniu kompiuteriu atliekami skaičiavimai, kurių klasikiniu kompiuteriu per protingą laiką atlikti neįmanoma. „Google“ pirmą kartą paskelbė tai, kai jos „Sycamore“ procesorius buvo simuliuojama kvantinė grandinė ir pateikė atsitiktinius skaičius – tokia užduotis tapo dabartinės kartos kvantinių kompiuterių įverčio rodikliu.
„Google“ komanda naudojo 54 superlaidžius kvantinius bitus, kuriais atliko skaičiavimus per minutes, kai tuo tarpu klasikiniam kompiuteriui tam būtų prisireikę dešimčių tūkstančių metų. Po kelių mėnesių Kinijos Mokslų ir technologijos universiteto (USTC) komanda išsprendė trimis skaičiaus eilėmis sudėtingesnę kompiuterių įverčio problemą vos per 70 minučių. Ta komanda naudoja „Zuchongzhi“ procesorių su 66 kubitais, bet eksperimente naudojo tik 56 – trimis daugiau, nei „Google“.
Dabar ta pati komanda atnaujintu „Zuchongzhi 2.1“ procesoriumi problemos sprendimui panaudojo 60 kubitų – tyrėjai teigia, kad problema dar trimis skaičiaus dydžio eilėmis sunkesnė, nei ankstesnis eksperimentas.
Savo straipsnyje tyrėjai sako, kad atnaujintas procesorius mačiau „triukšmauja“ ir yra patikimesnis, bet būsimas darbas bus klaidų taisymo algoritmo kūrimas, kas yra kvantinio skaičiavimo kliūtis, kurią įveikti jau bando „Google“ ir kitos tyrėjų komandos. Tyrėjai iš USTC kalbėtis su „New Scientist“ atsisakė.
Peter Knight iš ICL sako, kad naujausi kvantinio skaičiavimo eksperimentai rodo vykstantį progresą, bet pažymi, kad nors atrodo, kad „Google“ tyrimas buvo aplenktas, gali būti, kad tiesiog nebuvo publikuojami laipsniški jų pačių technologijos pagerinimai. „Google“ į komentaro užklausą neatsakė.
Knightas sako, kad USTC komanda „atrodo patobulinusi savo kubitų kokybę, tad jie ne tokie triukšmingi ir geriau veikia”.
„Su turimu lustu jie pasiekė išties įspūdingų rezultatų, bet jie panašu, jau arti maksimumo. Jie tikriausiai išnaudojo visas dabartines įtaiso galimybes“, – svarsto Knightas. Jis neabejoja, kad naujos mašinų kartos tyrimai vyks už uždarų durų.
Matthew Sparkes / ww.newscientist.com Nuoroda: arxiv.org/pdf/2109.03494
