Pirmosios virtualios realybės užuomazgos aptinkamos jau XIX a., bet sparčiau vystytis pradėjo nuo XX a. pabaigos, kai buvo išrasti virtualią realybę perteikiantys akiniai. Dažnas, išgirdęs šį terminą, jį sieja su pramogomis ir kompiuteriniais žaidimais. Išties, tai daug platesnis terminas, apimantis milžinišką žmonių kasdieninio ir profesinio gyvenimo spektrą.Dažnas, išgirdęs virtualios realybės (angl. Virtual reality, VR) terminą, jį sieja su pramogomis ir kompiuteriniais žaidimais. Išties, tai daug platesnis terminas, apimantis milžinišką žmonių kasdieninio ir profesinio gyvenimo spektrą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirmosios VR užuomazgos aptinkamos jau XIX a., bet sparčiau vystytis pradėjo nuo XX a. pabaigos, kai buvo išrasti virtualią realybę perteikiantys akiniai. VR suvokiama kaip dirbtinė aplinka, kuri yra sukurta programinės įrangos pagalba, ir per specialius akinius bei sensorines pirštines įgalina vartotoją aplinką įsisavinti kaip realią. Mus supančios realybės suvokimas yra mūsų pojūčių bei smegenų darinys (atsiranda sąveikaujant, ypač per klausą ir regą). Žmogaus jutiminiams organams pateikiama sumodeliuota tikrovė, smegenys siunčia impulsus ir kūnas priima šią versiją kaip tikrąją realybę.
VR technologijos atveria naujas galimybes švietimo bei mokslo, verslo, medicinos, inžinerijos, valstybės apsaugos, net meno atstovams. Pagrindinis tikslas – ugdyti, šviesti, informuoti, gilinti kompetencijas, praplėsti potyrius bei padėti išvengti klaidų profesinėje veikloje. Didžiausia šios įrangos nauda yra įgūdžių ir gebėjimų lavinimas ekonomiškomis priemonėmis, suteikiant galimybę mokytis per patirtis.
Lietuvoje VR didžiulį ir neišnaudotą potencialą turi švietimo bei mokslo srityse. Ši ugdymo priemonė puikiai tinka todėl, kad išpildo dvi pagrindines funkcijas – įtraukiamumas bei informacijos perdavimas. Turėtų būti naudojama ne tik tam, kad švietimo procesas taptų patrauklesnis, bet, visų pirma, kaip veiksmingas metodas, leidžiantis efektyviai įgyvendinti mokymo tikslus. Pastebima, kad VR pagalba, organizuojant edukacinius renginius ar imituojant situaciją, lavinami kognityviniai gebėjimai. Žmogus gali atsidurti realioje, gyvenimiškoje situacijoje be skaudžių pasekmių ir tokiu būdu mokytis tinkamai spręsti iškilusią problemą, pritaikant jau turimus įgūdžius ar išmokdamas naujų.
Programinė įranga taip pat suteikia galimybę analizuoti ir koreguoti elgseną bei žinias, įgyti socialinių įgūdžių stokojantiems. Grįžtamojo ryšio gavimas yra žymiai greitesnis bei efektyvesnis. Toks inovatyvus vizualinis ir jutiminis sprendimas padidintų studentų motyvaciją ir studentas pasiektų geresnių rezultatų. VR jokiu būdu nėra alternatyva teoriniam mokymuisi, bet stipri papildoma priemonė, įgalinanti pažiūrėti į mokomą dalyką interaktyviai, „prisiliest“, suteikiant materiją teoriniam aprašymui.
VR pritaikoma ne tik studentams ar moksleiviams, bet plačiai naudojama švietimo ir mokslo specialistų kompetencijų gilinimui. VR technologijos padeda specialistams ne tik įgusti valdyti skirtingas situacijas, bet ir spręsti realias problemas, taip pat konstruoti į abipusį tobulėjimą bei aukštų rezultatų siekimą orientuotą mokymosi aplinką.
Pasaulyje VR technologijos yra plačiai taikoma inžinerijoje. Specialistai gali projektuoti techniką, įvairias dalis nekonstruodami jų fiziškai. Taip nuspėja galimus defektus, taupydami laiką, sukuria tinkamiausią objekto prototipą. Medicinos studentai VR sukurtose simuliacijose tyrinėja žmogaus anatomiją, imituoja operacijos atlikimą. Žinios yra greičiau įsisavinamos ir leidžia produktyviau dirbti, vengiant klaidų. Kariuomenės VR pagalba apmoko karius greičiau prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų: parašiuto šuolio, naikintuvo skrydžio, povandeninio laivo slėgio ir pan. Taip pat yra puiki priemonė, treniruojant kovos ir strategijos įgūdžius. Pasitelkiant VR, vartotojas pažįsta ir džiaugiasi meno pasauliu, lankydamas parodas, apžiūrinėdamas meno kūrinius ar net keliaudamas istorijos labirintais. Tai ypač patogu įvairią negalią turintiems vartotojams, kuriems VR suteikia galimybę jaustis pilnaverčiais kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyviais.. Vienas iš pirmųjų verslininkų, kuris investavo į virtualios realybės sėkmę buvo Mark Zuckerberg, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas. Jis 2014 metų kovą įsigijo „Oculus“ – didžiausią VR kompaniją, kas paskatino ir kitus verslininkus susidomėti virtualia realybe dar labiau.
Šiandien VR technologijos padeda susipažinti su parduodamu produktu, įgyti informacijos bei patikrinti funkcionalumą taip pat tinkamos ir tokioms industrijoms, kurios siūlo paslaugas, kurių negalima apčiuopti, pvz. turizmo, pramogų ar renginių industrijos. Vartotojas gali plačiau susipažinti su kelione, dar į ją neišvykęs, įsitikinti, ar būsimos paslaugos, tokios kaip apgyvendinimas, transportas ar net lankomi objektai, atitinka jo lūkesčius. Renginių entuziastai dalyvauja įvairiose parodose ar kituose verslo renginiuose nuotoliniu būdu, bendrauja su dalyviais iš skirtingų pasaulio kraštų. Verslo įmonės pasitelkia VR įrangą darbuotojų susitikimams ri mokymams. Ši technologija panaikinta fizinius apribojimus ir padidina darbuotojų mobilumą. Tokiu atveju darbuotojai nėra pririšti prie vienos vietos ir gali dirbti kitame pasaulio kampelyje, interaktyviai prisijungę prie komandos. VR technologijos palengvina greitą informacijos, žinių perteikimą, motyvuoja dalintis. Bendraudami tarpusavyje skirtingų kultūrų darbuotojai darbdaviui pasiūlo įvairiapusiškų, skirtingomis patirtimis pagrįstų sprendimų, sutaupo daug laiko bei kaštų. „Virtuali realybė – tai puiki priemonė planavimui ir įmonės valdymui, nes su šios technologijos pagalba įmonės gali sukurti realistišką virtualią aplinką, kurioje jie gali planuoti tolimesnius žingsnius arba įvertinti kokią naudą gali duoti potencialūs pokyčiai“, – sako Pia Tiusanen.
Plačiąja prasme pasaulyje VR įrankis įvardijamas kaip nuotolinio mokymosi ateitis. Lietuvoje taip pat galima sutikti VR „pionierių“, kuriančių virtualias patirtis ir pramogas. Vienas iš jų – VR kūrėjas Thomas Tumosa, „Zen Republic“ studijos ir pirmojo pabėgimų kambario Lietuvoje „Rodent People: Origins“ įkūrėjas. Jo teigimu „<...> svarbu yra žinoti, dėl ko kyla noras edukuoti visuomenę šiuo klausimu, nes ir šis mokymas turi būti įdomus, įtraukiantis, kad vartotojui pačiam norėtųsi prisiliesti prie VR“. Taip pat Domas Sabockis, „VR Arena“ įkūrėjas, paantrina, kokias naudas VR gali suteikti verslui „po VR mokymų dalyviai, kurie treniravosi virtualioje realybėje, jau bus susipažinę su veikimo principu ir jiems lengviau bus dirbti realybėje“. Kad visuomenę reikia edukuoti, patvirtina ir Všį „Motyvaciniai projektai“, kurie glaudžiai bendradarbiaudami su VR technologijų profesionalais, organizuoja mokymus, skirtus formaliojo, neformaliojo ir savaiminio ugdymo švietimo sektoriaus.
Tikimasi, kad Lietuvoje VR technologijų panaudojimas tiek verslo tiek švietimo sektoriuose progresuos ir tuo pačiu daugiau vartotojų įžvelgs VR technologijų potencialą ne tik žaidimams, bet ir kūrybiškumo skatinimui, emocinės sveikatos gerinimui.
Straipsnį parengė: Vilniaus Kolegijos lektorė Audra Savickienė ir diplomantas Lukaš Kuzminski.
