Kibernetinio saugumo ekspertas, bendrovės „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas LRT RADIJUI sako, kad nebūtina visada būti atviriems ir atskleisti viską tiksliai, ko prašo paslaugų ir prekių pardavėjai. Kibernetinio saugumo ekspertas, bendrovės „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas LRT RADIJUI sako, kad nebūtina visada būti atviriems ir atskleisti viską tiksliai, ko prašo paslaugų ir prekių pardavėjai. „Bent jau nepildykite visos anketos sąžiningai. Tik tiek, kiek reikia“, – tikina jis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastarieji duomenų nutekinimo atvejai žmones turėtų priversti susimąstyti, kam ir kada palikti savo asmeninius duomenis. Aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad šitas kilęs ažiotažas ar dėmesys, pakilęs duomenų saugumui, sudrausmins vartotojus nedalinti lengvabūdiškai savo duomenų į kairę ir dešinę, viliasi T. Parnarauskas.
„Labai tikiuosi, kad šitie nutekėjimai privers žmones susimąstyti – vartotojus, kurie kiekvieną dieną, eidami į interneto svetaines, pildydami pažinčių portale kažkokius tai duomenis, juos dalina lengva ranka“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.
Pašnekovas sako neseniai pakliuvęs į telefoninių sukčių pinkles. „Telefonu iš manęs buvo bandyta iškvosti banko kortelės duomenis, – pasakoja jis. – Buvo sakoma, kad toks veiksmas būtinas, norint atsiimti būsimą siuntą.“ T. Parnarauskas visus vartotojus įspėja, kad norint paimti siuntą internetu, tokių duomenų niekas neturėtų teirautis.
Kibernetinio saugumo ekspertas pataria atsargiai pildyti ir įvairių nuolaidų kortelių anketas. „Reikia žinoti, koks yra minimalus reikalavimas, jei jau toks nuolaidų kortelės jums tikrai taip reikia. Bent jau nepildykite visos anketos sąžiningai. Tik tiek, kiek reikia“, – patarimais dalinasi pašnekovas.
Problemų dėl duomenų saugumo turi ir švietimo bei medicinos įmonės, pastebi T. Parnauskas. Ekspertas stebisi, kad iki šiol niekas nepasinaudojo menkai saugomais duomenimis įvairiose švietimo bei medicinos įstaigose.
„Tiek privačių, tiek ir viešų medicinos ir švietimo įmonių bei įstaigų duomenys yra tvarkomi bet kaip, – stebisi jis. – Operacinės sistemos kompiuteriuose yra, negaliu pasakyti kokio senumo, tačiau kiek įmanoma bet kokio senumo. Dėmesio atsinaujinimui nėra skiriama iš viso. Tai keista, kad nieko kažko iki šiol dar nenutiko.“
T. Parnarauskas sako, kad tokie trūkumai turėtų būti labiau sietini su įmonių vadovų požiūriu ir atsakomybe už klientų duomenų saugą. „Viešojo ir privataus sektorių vadovų atsakomybė už tą patį nusižengimą yra kelis kartus skirtinga. Tai aš manau, kad tai yra žalinga praktika, kuri kai kurių įmonių vadovus leidžia labiau atsipalaiduoti“, – neabejoja kibernetinio saugumo ekspertas.
Vis daugiau vartotojų pradeda rūpintis savo interneto duomenų apsauga, pastebi pašnekovas. Pasak jo, tai džiuginanti tendencija. „Tinkama duomenų apsauga tekainuoja 20-30 eurų metams. Mes tiek parduotuvėje vieno apsipirkimo metu išleidžiame, – sako jis. – Mes juk nestatome fanerinių durų, daromės šarvuotas, geras, patikimas. Tą patį reikia daryti ir su duomenų apsauga.“
Kibernetinio saugumo ekspertas T. Parnarauskas įspėja, kad taupantieji ir duomenis apsaugantys tik baziniu lygiu, rizikuoja tokiais nemalonumais, kokie šiomis dienomis garsiai nuskambėjo žiniasklaidoje.
Viso pokalbio su ekspertu T. Parnarausku klausykitės radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.
