Gintautas Jonutis: „Robotai žmonių nepakeis“

Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta.

Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje?

Technologijos jau daugybę metų iš pagrindų keičia ir transformuoja darbo rinką. Dar didesni pokyčiai laukia netolimoje ateityje. Mano manymu, technologijų progresas, kaip niekas kitas, daro didžiulę įtaką tam, ką mes vadiname darbu.

Koks pagrindinis robotikos tikslas, kuo ji naudinga?

Robotikos tikslas – dažnai pasikartojančias užduotis, atliekamas rankomis, perduoti mašinoms. Jos įvairius darbus gali atlikti greičiau ir tiksliau. Mašinoms galima patikėti ir rizikingas, pasikartojančias, nuobodžias, o kartais ir nemalonias užduotis, kurių nenorime skirti žmonėms. Visuomenei nauda panaši į tą, kokią mums namuose teikia ir skalbimo mašina – ji mums padeda sutaupyti laiko. Kas gali būti vertingiau už laiką ir energiją, kurių mes, žmonės, turime ribotą kiekį.

Kaip manote, ar robotai ateityje pakeis žmones? Kodėl?

Robotai neabejotinai pakeis tai, ką ir kaip žmonės dirba, kuo užsiima kiekvieną dieną. Nekalbu apie tolimą ateitį – automatizuotos mašinos mūsų gyvenimą keičia jau pakankamai seniai. Tiesa, vienose srityse daugiau, o kitose mažiau. Šiandien kiekvienas iš mūsų kasdien naudojamės bent jau keletu robotų, tik ne visus juos taip vadiname.

Kiek laiko užtrunka išmokyti robotą atlikti tam tikras užduotis? Nuo ko tai priklauso?

Tai labai priklauso nuo užduoties dydžio, instrukcijų sudėtingumo. Gali prireikti kelių valandų ar net mėnesių. Vidutinė robotų mokymo trukmė mūsų įmonėje – maždaug 3 savaitės. Tiesa, yra daugybė kitų dalykų, kuriuos turi atlikti mūsų robotų „mokytojai“, prieš pradėdami mokyti ir prieš leisdami robotams atlikti tam tikras užduotis.

Naudojantis robotinių procesų automatizavimu (RPA), veiksmus, kuriuos anksčiau atlikdavo žmonės, atlieka kompiuteriai. Kaip tai veikia IT sektorių?

IT veiklos zona yra labai plati. RPA priskiriama prie vadinamųjų „low code“ automatizacijos technologų. Tai reiškia, kad norint automatizuoti užduotis ar procesus, nereikia taip gerai išmanyti informacinių technologijų (IT), kaip, pavyzdžiui, kuriant vidines įmonės IT sistemas ar programas. Viso to pasekmė – automatizacijos ar net tarpsisteminiai integraciniai projektai tampa paprastesni, pigesni ir greitesni. Tačiau visuomet reikia nuspręsti, kur ir į ką geriausia investuoti, kuo naudotis konkrečiais atvejais. Viskas turi privalumų ir trūkumų. Aš manau, kad „low code“ ar „no code“ technologijų IT pasaulyje daugės ir jos darys vis didesnę įtaką visuomenei. Juk dažnai paprasčiau yra geriau. IT sritis – ne išimtis.

Pateikite RPA pavyzdžių. Kuo jis naudingas?

Jeigu žmogus gali atlikti užduotį naudodamasis kompiuteriu pagal labai aiškias ir standartines instrukcijas, ją gali atlikti ir RPA robotas. Tai galėtų būti rankinis duomenų suvedimas, jų surinkimas iš įvairių šaltinių, atnaujinimas, tikrinimas, palyginimas, duomenų, failų perkėlimas iš vienos vietos į kitą, standartinių elektroninių laiškų, dokumentų kūrimas ir išsiuntimas pagal tam tikras taisykles ar net bankinio mokėjimo pavedimo kūrimas. Kai RPA platformos sujungiamos su papildomomis technologijomis, robotui suteikiama galimybė skaityti nestruktūruotą tekstą, kuris nėra pateiktas skaitmeniniu formatu, interpretuoti jį. Robotai taip pat gali klausti, atsakyti žmonėms ir atlikti daugybę kitų veiksmų. RPA platformų kūrėjai dabar telkia dėmesį į technologines partnerystes su kitų technologijų kūrėjais. Kuo sudėtingesni procesai automatizuojami, tuo įdomiau.

Nėra konkretaus įmonės tipo, kur RPA teikia daugiausiai naudos, tačiau įmonė neabejotinai turi turėti procesų, kuriuose yra daug pasikartojančių veiksmų arba vadinamųjų transakcijų. Kai sakau „daug“, tai reiškia bent jau tūkstančius per savaitę ar mėnesį.

Kaip manote, kokios yra robotikos galimybės ir perspektyvos?

Robotika, mašininio mokymosi sistemos ar dirbtinis intelektas, keičia pasaulį tiesiogine ta žodžio prasme. Sutinku, kad kartais į tai dedame per daug vilčių, bet ateityje tai neabejotinai bus labai reikšmingi ar net pagrindiniai įrankiai mūsų gyvenime.

Kaip RPA pritaikote „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“?

Mano vadovaujamas departamentas yra globalios struktūros dalis, atsakingas už globalių procesų automatizavimą. „Western Union“ labai sėkmingai sekasi panaudoti šią technologiją: esame sukūrę šimtus robotų, kurie visame pasaulyje padeda atlikti tam tikrus procesus, įmonės vadovybė tiki technologija, investuoja į ją, kasmet mūsų departamentas gana stipriai auga, naudojame vis daugiau naujų įrankių. Žinoma, iššūkių taip pat netrūksta – viena, yra valdyti keletą robotų ir visai kas kita – šimtus jų, dirbančių su skirtingomis sistemoms, atliekančius skirtingas užduotis, kurių negalima nutraukti nei naktį, nei savaitgalį. Mano manymu, mes pasinaudojame viskuo, ką siūlo šios technologijos. Kai kurias funkcijas, kurių nesukuria platformos kūrėjai, kuriame patys, dažniausiai robotų priežiūros srityje.

Kas Jums darbe įdomiausia?

Aš į mūsų veiklą žiūriu net kiek iš filosofinės perspektyvos. Mes eliminuojame iš žmonių veiklų užduotis, kurių jie nenori atlikti, kurios beveik nenaudoja darbuotojo žmogiškojo potencialo. Mes grąžiname žmonėms laiką, kurį jie gali panaudoti aukštesnės vertės veiklai. Trumpai tariant – mes kuriame laiką. Mane tai motyvuoja ir suteikia energijos.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) esate baigęs elektronikos inžinerijos studijas. Kaip studijų metu įgytas praktines žinias pavyksta pritaikyti praktiškai?

Universitetas suteikia žinias, pagrindą, ant kurio „statai“ praktinį taikomųjų žinių bagažą, patirtį. Tuo metu, kai mokiausi, apie RPA dar nebuvau nieko girdėjęs. Dabar viskas greitai kinta, tik bazinės žinios, įgytos universitete – ne. Jos tampa esminės. Visa kita priklauso nuo progresavimo, o tai yra seniai atrastų dalykų matymas kitu kampu. Universitetas man suteikė techninį išsilavinimą, įgalinantį suprasti naujus technologinius vyksmus, jų taikymą, atpažinti ryšius tarp technologijų, suprasti jų esmę. Mokslai buvo gana sunkūs, ganėtinai plataus spektro ir drąsiai galiu sakyti, kad jie pakeitė mano mąstymą. Man nekelia baimės, netgi priešingai – mane traukia sudėtingi dalykai, kompleksiški procesai, įdomu tuo pat metu juose rasti prasmę ir paprastumą. Įgavau suvokimą, kad įmanoma visko išmokti.

Ko palinkėtumėte žmonėms, ieškantiems savęs įvairiose srityse?

Mokykloje man patiko ir sekėsi tikslieji mokslai, humanitariniais domėjausi mažiau, greitai nusprendžiau, ko gyvenime reiks, o ko ne. Dabar suprantu, kad taip mąstyti negalima. Pasaulis keičiasi labai greitai. Mes turime labai daug įvairių gebėjimų, kurie nėra susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, grojate smuiku, programuojate, puikiai mokate vokiečių kalbą. Šie įgūdžiai būtų itin vertingi kuriant programėlę, padedančią mokytis groti smuiku, skirtą Vokietijos rinkai. Šiuo metu įvairios disciplinos maišosi tarpusavyje, didėja veiklos sričių kiekis. Svarbūs tampa tarpdisciplininiai dalykai, o ne siaura ir vienpusiška specializacija.

Būkite smalsūs, domėkis visa informacija, žiniomis, kurios jums yra pasiekiamos. Nieko nėra nereikalingo, viskas – susiję. Tai, ką sužinojai vienur, dažnai gali būti pritaikoma ir kitur.