Jei mūsų paklaustų, ko reikia, kad per dieną Lietuvoje galėtume ištirti apie 3 tūkst. ėminių pavojingai infekcijai nustatyti, ne visi galėtų atsakyti. Pačių ėminių, reagentų ir paprastų mikroskopų šiandien nebepakanka – be elektronikos ir programinės įrangos tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma, o vaistų nuo koronaviruso kūrimui pasitelkiami superkompiuteriai. Dirbame nuotoliniu būdu iš namų, bendraujame internetu, dalijamės informacija socialiniuose tinkluose, skaitome ar klausomės žinių apie epidemiologinių COVID-19 tyrimų rezultatus visame pasaulyje. Vis dėlto, jei mūsų paklaustų, ko reikia, kad per dieną Lietuvoje galėtume ištirti apie 3 tūkst. ėminių pavojingai infekcijai nustatyti, ne visi galėtų atsakyti. Pačių ėminių, reagentų ir paprastų mikroskopų šiandien nebepakanka – be elektronikos ir programinės įrangos tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma, o vaistų nuo koronaviruso kūrimui pasitelkiami superkompiuteriai.
Asociatyvi nuotr.
Naudojami analizatoriai su programine įranga
„Tiriant SARS-CoV-2 (COVID-19) infekciją, iš gauto ėminio (tepinėlio iš nosiaryklės ir gerklės) išskiriama viruso RNR. Po to atliekama viruso specifinių genų amplifikacija. Pasibaigus tyrimui, analizuojami ir vertinami tyrimų rezultatai. Jie internetu pateikiami tyrimą atsiuntusiai įstaigai. Atliekant koronaviruso tyrimus naudojama konkretaus analizatoriaus programinė įranga. Be analizatorių tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma. Tik atskirais atvejais, jei programinė įranga rezultato neįvertina, tai atlieka darbuotojai“, – aiškina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – įstaiga, pirmoji Lietuvoje pradėjusi tirti ėminius dėl koronaviruso infekcijos. Šiuo metu analizatoriais ir programine įranga aprūpintos šalies laboratorijos pajėgios kasdien ištirti apie 3 tūkst. ėminių, atkeliaujančių iš sveikatos priežiūros įstaigų bei mobiliųjų patikros punktų. Saugumo sumetimais pacientai apie tyrimų rezultatus informuojami nuotoliniu būdu – telefonu arba internetu.
Kovos su COVID-19 ginklas – superkompiuteris
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Jurevičienės, elektronikos prietaisai ir jų pagrindu sukurti šiuolaikiniai komunikacijos ryšiai bei kanalai tapo tokia įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kad jų svarbos net nebepastebime. Dar visai neseniai netgi girdėdavome, kad kompiuteriai, internetas, o ypač išmanieji prietaisai atėmė iš mūsų gyvą bendravimą. Tačiau šiandien bendravimas nuotoliniu būdu yra vos ne vienintelė saugi galimybė palaikyti tarpusavio ryšius, saugiai tęsti pradėtus darbus bei padeda suvaldyti pavojingą infekciją.
„Informacinės technologijos kartu su galinga elektronine įranga jau kuris laikas gelbsti mokslininkams, kovojant su ligomis. Naujausia žinia yra vienos didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM projektas su JAV mokslo laboratorijomis, ieškant vaistų prieš COVID-19. IBM sukurtas superkompiuteris jau leido mokslininkams atrinkti 8 tūkst. molekulinių junginių, kurie lengviausiai jungiasi su koronaviruso „smaigaliu“ bei užkerta kelią pastarajam jungtis su žmogaus ląstelėmis. Iš šių junginių buvo išskirti 77 perspektyvūs junginiai bandymams. Jei ne superkompiuteris, ištisoms mokslininkų komandoms tokį rezultatą pasiekti galbūt būtų užtrukę keletą metų“, – pastebi L. Jurevičienė.
