250-ųjų vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metinių proga dienos šviesą išvys visas jo taip ir nepabaigtos 10-osios simfonijos variantas, kurį turėtų užbaigti specialiai tam sukurtas kompiuterinis algoritmas. Planuojama, kad ji bus atlikta artėjantį balandį. 250-ųjų vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metinių proga dienos šviesą išvys visas jo taip ir nepabaigtos 10-osios simfonijos variantas, kurį turėtų užbaigti specialiai tam sukurtas kompiuterinis algoritmas. Planuojama, kad ji bus atlikta artėjantį balandį, praneša portalas DW.
Asociatyvi nuotr Pixabay.com
Bendromis kompozitorių ir programinės technikos kūrėjų pastangomis buvo sukurtas algoritmas, kuris perims darbą ten, kur jį prieš mirtį paliko L. von Beethovenas, ir užbaigs 10-ąją simfoniją. Tačiau patys programos kūrėjai pripažįsta, kad jie net neįsivaizduoja, kaip skambės ši galutinė kompozicija.
„Algoritmas yra nenuspėjamas ir jis stebina mus kiekvieną dieną, – teigė vadovaujantysis programuotojas Matthiasas Röderis. – Tai yra tarsi mažas vaikas, kuris atranda Beethoveno pasaulį.“
2020 m. minint šio kompozitoriaus metus ir švenčiant 250-ąjį kompozitoriaus jubiliejų, ši idėja kilo ir tam skyrė finansavimą Vokietijos telekomunikacijų kompanija „Deutsche Telekom“. Ši kompozitoriaus ir algoritmo bendrai sukurta simfonija balandžio mėnesį bus atliekama Bonos Beethoveno orkestro. Tačiau iki tol programos vystytojai turi atlikti begalę darbų.
Austrijos muzikos technologijų centrui „Karajan Institute“ vadovaujantis M. Röderis subūrė tarptautinę muzikologų, kompozitorių ir IT specialistų komandą ir nuo 2019 m. vasaros kuria algoritmą, kuris „galvos“ kaip L. von Beethovenas.
Kaip jis veiks?
Programos vystytojai atskleidė, kad algoritmas veiks kalbos atpažinimo technologijos pagrindu. Programuotojas algoritmui duos mažas L. von Beethoveno muzikos atkarpas atpažinimui.
Tada programa sukurs savo improvizuotą interpretaciją, o programuotojas suteiks papildomą informaciją apie kompozitoriaus muzikinį stilių. Šis procesas bus kartojamas iki tol, kol algoritmas turės pakankamai duomenų, kad kurtų savą muziką kaip L. von Beethovenas.
M. Röderis pripažino, kad pirmieji bandymai buvo išties sudėtingi. Po kelių informacijos pateikimų programa turėjo procesą perimti ir pradėti improvizuoti, tačiau vietoje to pradėjo leisti nesibaigiančią garsų seriją.
„Muzika buvo panašesnė į Stravinskio nei Beethoveno“, – teigė kūrėjas ir pridūrė, kad dabar programa jau supranta, kaip vokiečių kompozitorius turi skambėti, tačiau jai dar belieka išmokti nuspėti staigmenos ir nuoseklumo mišinį, kuris ir sukuria sodrias kompozicijas.
Šį lapkritį per bandymus su muzikos ekspertais Beethoveno namuose Bonoje algoritmui buvo duotos kelios 10-osios simfonijos eilutės iki tol, kol jis pradėjo daugiau nei minutę groti savo improvizuotą interpretaciją.
„Jokia mašina anksčiau nesugebėjo nueiti taip toli, – teigė muzikos technologas M. Röderis. – Tai yra nepakartojama.“
Kūrėjai žurnalistams pripažino, kad jie šią programą laikys sėkminga, jeigu klausytojas nesugebės atskirti originalaus L. von Beethoveno nuo algoritmo sukurtos muzikos.
Kodėl 10-oji simfonija buvo nebaigta?
Dabartinė L. von Beethoveno 10-osios simfonijos versija yra hipotetinis darbas, kurį surinko britų muzikologas Barry‘is Cooperis iš fragmentuotų kompozitoriaus juodraščių, kuriuos šis parašė prieš savo mirtį 1827 m.
Vokiečių kompozitorius dirbo prie naujos simfonijos 1820 m. pradžioje, o paskutiniai žinomi juodraščiai buvo rasti iš 1825 m. B. Cooperio versija pirmą kartą buvo atlikta Londono filharmonijos orkestro 1988 m.
