Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/70124/naudojates-facebook-stai-ka-butina-zinoti/spausdinti/

Naudojatės „Facebook“? Štai ką būtina žinoti

Publikuota: 2019-10-16 08:25
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Goda Raibytė
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Daug suinteresuotų šalių tyko socialinių tinklų vartotojų duomenų. „Cambridge Analytica“ skandalas, kai „Facebook“ vartotojų duomenys buvo naudojami politiniais sumetimais, parodė, kad socialiniuose tinkluose žmogus yra ne klientas, o produktas.


Daug suinteresuotų šalių tyko socialinių tinklų vartotojų duomenų. „Cambridge Analytica“ skandalas, kai „Facebook“ vartotojų duomenys buvo naudojami politiniais sumetimais, parodė, kad socialiniuose tinkluose žmogus yra ne klientas, o produktas.

Kasmetinis „Global Social Report“ skelbia, kad beveik pusė populiacijos, arba 3,48 mlrd. žmonių, naudojasi socialiniais tinklais. Šis skaičius kasdien padidėja bent milijonu naujų vartotojų.

Naudojatės „Facebook“? Štai ką būtina žinoti

Kam įdomu, ką veikiate „Facebook“

Kiekviena interneto kompanija apie potencialių ir esamų klientų įpročius internete nori sužinoti kuo daugiau. Tam itin pasitarnauja vadinamieji duomenų agregatoriai – kompanijos, kurios naudoja įvairias duomenų gavybos (angl. data mining) technikas, kad sulipdytų kuo tikslesnį vartotojo profilį. Socialiniai tinklai čia irgi nėra išimtis.

Aviakompanijos, politikai, bankai, paskolas teikiančios ar net nevyriausybinės organizacijos naudoja soc. tinklų duomenis, kad pritrauktų naujų vartotojų. Pavyzdžiui, remiantis vartotojų asmeniniais įpročiais internete (kokius puslapius lanko, kokie jų pomėgiai, apsipirkinėjimo įpročiai, ir pan.) greitųjų kreditų kompanijos gali rodyti jiems pritaikytas reklamas. Kuo tikslesnis jūsų profilis, kuo labiau personalizuota reklama – tuo didesni šansai, kad ji suveiks.

Blogiausia, kad vartotojas nežino, kad apie juos surinkti duomenys keliauja iš rankų į rankas, todėl neįmanoma nuspėti, kokiais tikslais jie bus panaudoti.

Tiesa, Europos Sąjungoje situacija yra daug geresnė negu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Praėjusiais metais įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) vartotojams suteikia teisę kontroliuoti savo duomenis, o technologijų gigantams uždeda apynasrius.

Pavyzdžiui, anksčiau, jei vartotojų asmeniniai duomenys patekdavo į įsilaužėlių rankas, kompanijos nebuvo įpareigotos apie tai pranešti. Dabar neįspėjus vartotojų, kad jų duomenys buvo pažeisti, skiriamos didelės baudos.

Aukos dažniausiai būna moterys

Kitas vis dažnėjantis reiškinys yra persekiojimas. Pasaulyje dažniau su tuo susiduria moterys. Vien JAV apie milijonas moterų kasmet kreipiasi į teisėsaugą, prašydamos padėti susitvarkyti su persekiotojais. Tai gali būti buvę mylimieji, pažįstami, buvę draugai ar visiški nepažįstamieji.

Socialinėse medijose pateikiama informacija persekiotojams padeda sužinoti, kur lankosi jų auka, ką mėgsta ir pan. Kartais net gauti telefono numerį.

Jeigu susidūrėte su persekiotoju, galite kreiptis į Valstybės apsaugos departamento (VAD) specialistų iniciatyvą www.persekiojimuistop.lt.

Retesniais atvejais, socialinių tinklų vartotojų duomenų nori ir nusikaltėliai. Jie gali panaudoti duomenis tapatybės vagystei ar apgaulėms.

Kaip saugiai naudotis socialiniais tinklais

Deja, jeigu naudojatės socialiniais tinklais, duomenų rinkimo apie save nesustabdysite. Tačiau galite imtis saugumo priemonių, kurios užtikrins bent jau elementarų saugumo lygį.

  • Nesidalinkite per daug. Kuo daugiau „Facebook“ ar bet kuris kitas tinklas apie jus žinos, tuo jiems geriau. Asmeniniai duomenys (kaip nuotraukos, pomėgiai ir pan.) internete niekur nedingsta, ir nuolat keliauja iš rankų į rankas. Jokios kitos apsaugos priemonės neveiks, jeigu patys nereguliuosite, kiek perkeliate į skaitmeninę erdvę.
  • Atsargiai priiminėkite draugus. Įsitikinkite, kad tikrai pažįstate žmogų, iš kurio gavote kvietimą. Skaičiuojama, kad 2–3 proc. (apie 60 milijonų) „Facebook“ profilių yra netikri. Įsilaužėliai tokią taktiką dažnai naudoja siųsti virusais užkrėstoms nuorodoms siųsti.
  • Naudokite stiprius slaptažodžius, kurių nenaudojate niekur kitur. Taip pat juos periodiškai keiskite. Pasistenkite, kad jie bent jau nebūtų tarp iš populiariausių lietuviškų slaptažodžių sąrašo – 123456, 123456789, 123123, lopas123, samsung, qwerty, mantas, lopas, lietuva, 12345. Jeigu įmanoma, naudokite dviejų faktorių (2 Factor Authentication, 2FA) autentifikavimą.
  • Nespauskite ant įtartinai atrodančių nuorodų, ypač jeigu jos yra sutrumpintos. Jeigu specialiai neprašote, joks socialinis tinklas jums nesiųs emailo, kuriame prašys atkurti slaptažodį. Jeigu paklausysite tokios instrukcijos, paspausite ant nuorodos ir suvesite savo duomenis, juos labai lengvai atiduosite įsilauželiui.
  • Atsargiai naudokitės viešu nemokamu viešuoju WiFi. Turėkite mintyje, kad juo naudojasi dar dešimtys ar šimtai žmonių be jūsų. Viešieji WiFi yra vieni pagrindinių ir lengviausių įsilaužėlių taikinių.
  • Periodiškai peržiūrėkite privatumo nustatymus. Kadangi „Facebook“ ir kt. soc. tinklai tikrai nėra suinteresuoti jūsų duomenų saugumu, dažnai keičia nustatymus ir automatiškai padaro juos ne jūsų naudai, kartas nuo karto patys juos patikrinkite. Pavyzdžiui, ar tikrai įrašais vis dar dalinatės tik su savo draugais.
  • Nenaudokite soc. medijų autentifikacijos. Taip, dažniausiai labai patogu kuriantis profilį naujai atsisiųstoje programėlėje prisijungimui susieti „Facebook“. Tačiau turėkite mintyje, kad nulaužus vieną, visos kitos programėlės taip pat atsiduria pavojuje.
  • Jeigu sužinojote, kad buvo pažeisti vieno iš tinklų, kurį naudojate, vartotojų duomenys, nedelsdami pasikeiskite slaptažodį. Apklausos rodo, kad per pusė vartotojų, netgi sužinoję, kad jų slaptažodis buvo pavogtas, yra linkę jo nekeisti. Tai – pats lengviausias grobis įsilaužėliams.

Delfi.lt
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!