Kvantinis kompiuteris pademonstravo pranašumą prieš klasikinį. Pranešama, kad buvo tikrinama, ar dvejetainių skaičių serijos išties atsitiktinės. Kvantiniai kompiuteriai gali pakeisti tai, kaip kuriame naujas medžiagas, tvarkome logistiką, kuriame dirbtinį intelektą ir naudojame kriptografiją.Kvantinis kompiuteris pademonstravo pranašumą prieš klasikinį. Pranešama, kad buvo tikrinama, ar dvejetainių skaičių serijos išties atsitiktinės.
Tai gali būti naujos kompiuterijos eros aušra. „Google“ teigia, kad jų kvantinis kompiuteris atliko skaičiavimus, kurie būtų praktiškai neįkandami net geriausiems superkompiuteriams – kitaip tariant, kad pasiekė kvantinė pranašumą.
Asociatyvi nuotr.
Jei tai tiesa, tai svarbi naujiena. Kvantiniai kompiuteriai gali pakeisti tai, kaip kuriame naujas medžiagas, tvarkome logistiką, kuriame dirbtinį intelektą ir naudojame kriptografiją. Būtent todėl tokios kompanijos kaip „Google“, „Intel“ ir IBM – neskaitant daugybės startuolių – varžosi, siekdami pasiekti šią lemiamą ribą.
Tačiau „Google“ vykdomuose darbuose netrūksta intrigos. Darbą aprašantis straipsnis NASA serveryje buvo paskelbtas praeitą savaitę, tačiau netrukus buvo pašalintas. Keletas žiniasklaidos priemonių pranešė apie šiuos gandus, bet „Google“ jų nekomentavo.
„New Scientist“ turimoje dokumento kopijoje yra išdėstytos detalės apie kvantinį „Sycamore“ procesorių, kuriame yra 54 superlaidūs kvantiniai bitai – kubitai. Jame rašoma, kad „Sycamore“ pasiekė kvantinį pranašumą. Nurodomas vos vienas darbo autorius: John Martinis iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje, kuris, kaip žinoma, buvo „Google“ partneris, kuriant kvantinio kompiuterio techninę įrangą.
„Šis dramatiškas visų žinomų klasikinių algoritmų paspartinimas suteikia eksperimentinį kvantinio pranašumo realizavimą skaičiavimo užduotims ir žymi itin laukiamos kompiuterinės paradigmos poslinkį“, – rašoma dokumente.
Panašu, „Google“ kvantinį kompiuterį išbandyti padėjo NASA. 2018, abi organizacijos dėl to susitarė, tad, naujiena nėra visiškai netikėta.
Straipsnyje aprašoma, kaip „Google“ kvantinis procesorius susitvarkė su atsitiktinės skaičių atrankos problema – tai yra, patikrino, ar skaičių seka iš tiesų yra atsitiktinis pasiskirstymas. Tradiciniams kompiuteriams, kai yra daug skaičių, tai – itin sunki užduotis.
Visiškai atsitiktina
Bet „Sycamore“ veikia kitaip. Nors vienas jo kubitas neveikė, bet likę 53 buvo kvantiškai susieti tarpusavyje ir generavo dvejetainių skaičių sekas ir tikrino, ar jos išties atsitiktinės. Straipsnyje pateikiamais vertinimais, tokią užduotį geriausias pasaulyje Summit superkompiuteris atliktų per 10 000 metų – bet „Sycamore“ užgaišo 3 minutes ir 20 sekundžių.
Tokio vertinimo užduotis nėra ypatingai naudinga kam nors kitam, nei išties atsitiktinių skaičių generavimui – tai tebuvo koncepcijos patikrinimas. Bet ateityje kvantiniai lustai gali pasitarnauti mašininio mokymosi srityje, medžiagų moksle ir chemijoje, rašoma straipsnyje. Pavyzdžiui, modeliuojant chemines reakcijas ar vizualizuojant naujų molekulių jungimosi su kitomis būdus, Kvantiniai kompiuteriai gali susitvarkyti su daugybe kintamųjų ir sukurti tikslias simuliacijas.
„Naujasis „Google“ pasiekimas kompiuterinio pranašumo srityje yra svarbus punktas, vystant kvantinio skaičiavimo potencialą“, – pranešime pažymėjo Jim Clarke iš „Intel Labs“.
Clarke'as pažymi, kad vis dar „bėgame pirmąją maratono mylią“. Ši demonstracija yra koncepcijos įrodymas, bet procesoriuje dar yra klaidų. Toliau bus kuriami geresni, didesni procesoriai ir naudojami naudingesniuose skaičiavimuose.
Tuo tarpu klasikinių kompiuterių niekas nesirengia atsisakyti. Per kelis pastaruosius metus kvantiniams kompiuteriams pasistūmėjus pranašumo link, klasikiniai kompiuteriai vietoje nestovėjo ir ribą nukėlė tolyn, o tyrėjai parodė, kad jai įmanoma simuliuoti vis sudėtingesnes sistemas. Panašu, šis virvės traukimas tęsis ir toliau.
„Tikimės, kad ilgainiui bus pasiekti mažesni simuliavimo kaštai, nei pranešami, bet kartu tikimės, kad juo aplenks didesnių kvantinių kompiuterių techninės įrangos patobulinimai“, – rašoma „Google“ dokumente.
Chelsea Whyte / www.newscientist.com
