Į mažmenos sektorių veržiasi daugiakanališkumas – ar Lietuvos įmonės jam pasiruošusios?

Vadinamasis daugiakanališkumas – tai galimybės įsigyti prekes, naudojantis įvairiais kanalais, suteikimas įmonės klientams. Pavyzdžiui, tą pačią prekę pirkėjams siūloma įsigyti ne tik parduotuvėje, bet ir interneto svetainėje, tiesiogiai per socialinius tinklus „Facebook“ ar „Instagram“ ir, žinoma, naudojant ne tik kompiuterius, bet ir išmaniuosius telefonus. Tačiau pasitaiko, kad pirkėjai vis dar susiduria su tokiomis situacijomis, kai vienas ar kitas produktas parduodamas tik interneto svetainėje, bet ne parduotuvėje arba atvirkščiai. Taip pat kartais to paties produkto kaina skiriasi parduotuvėje ir internete, rašoma pranešime spaudai. Specialistai dalijasi savo įžvalgomis apie šios tendencijos išpildymą Lietuvoje ir paaiškina, kodėl taip nutinka.

Daugiakanališkumas Lietuvoje

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. 25,7 proc. įmonių vykdė elektroninę prekybą, tokių įmonių 2017 m. buvo 22,4 proc.

„Nors elektroninę prekybą vykdančių įmonių skaičius auga, visgi sparčiau auga perkančiųjų internetu skaičius. Kaip nurodo Statistikos departamentas, 2019 m. pirmąjį ketvirtį elektronine prekyba asmeniniais tikslais naudojosi 38 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad pardavėjai atsilieka, nes poreikis yra didesnis negu pasiūla. Kartu tai reiškia, jog įmonės nesugeba susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukelia daugiakanališkumas“, – teigia įmonių grupės „Dineta“ produkto vadovas Giedrius Židonis.

Technologiniai įgyvendinimo iššūkiai

Anot specialisto, efektyviai sistemų ir duomenų integracijai įgyvendinti paprastai kuriama vieninga sistema, palaikanti visus kanalus ir suteikianti galimybę duomenis apdoroti realiuoju laiku.

„Vadinamasis daugiakanališkumas daro gana didelę įtaką sprendimus kuriančių specialistų darbotvarkei. Turiu mintyje, dabar mums vis svarbiau sukurti ne tik fizinėse parduotuvėse procesus automatizuojančius sprendimus, bet ir kuo efektyvesnius būdus, kuriais būtų galima automatizuoti būtent elektroninį apsipirkimą. Tačiau didžiausiu galvosūkiu mums, kaip specialistams, tampa sistemų ir duomenų integracija“, – sako G. Židonis.

Bendrovės „Dineta“ produkto vadovas paaiškina, kad pagrindinis integracijos tikslas yra užtikrinti sklandų ir patikimą daugiakanališkumo procesą. Kadangi tik vieninga sistema gali padėti išvengti kainų, prekių likučių ir kitos informacijos skirtumų.

Iki galo neįgyvendinti sprendimai gali kainuoti įmonės reputaciją

Specialistas perspėja, kad į daugiakanalę prekybą verslas turėtų žvelgti atsakingai, nes ne iki galo įgyvendinti sprendimai arba, kitaip tariant, jau minėta nevieninga sistema, įmonei gali atnešti daugiau nuostolių nei naudos.

„Pagrindinė problema, kurią išsprendžia vieninga sistema – pirkėjo užsakymo patikimumas ir greitis. Dėl neintegruotų sistemų dažnai susidaro tokios situacijos, kai klientas sumoka pinigus, bet prekių negauna visai, gauna jas ne laiku arba vargsta derindamas užsakymą su pardavėju. Toks sutrikęs užsakymo procesas gali turėti atvirkštinį rezultatą – įmonė gali netekti savo klientų, ir sugadinti savo reputaciją“, – aiškina G. Židonis.

Dauguma sprendimų nėra iki galo lankstūs

Vis dėlto, specialisto teigimu, kol kas Lietuvoje vis dar daug sistemų ar verslui sukurtų sprendimų, kurie leidžia mažmenos sektoriaus įmonėms savo klientams suteikti galimybę apsipirkti įvairiais kanalais, vis dar nėra iki galo lankstūs.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje 78,1 proc. įmonių Lietuvoje, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, turėjo interneto svetainę. Tačiau tik 54 proc. įmonių interneto svetainėje skelbė produktų katalogus ar kainynus, tik 30,2 proc. teikė nuorodas į įmonės socialinius tinklus ir vos 12,9 proc. teikė galimybę sekti pristatymą internetu.