Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/68681/dirbtinis-intelektas-esame-nuo-jo-priklausomi-jau-siandien-o-kas-bus-rytoj/spausdinti/

Dirbtinis intelektas: esame nuo jo priklausomi jau šiandien, o kas bus rytoj?

Publikuota: 2019-06-27 12:35
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Dirbtinio intelekto produktai kasdien nepastebimai užkariauja žmonių smegenis. Įvairios interneto paieškos sistemos mums parenka sprendimus ir prekes, pradedant dantų šepetėliu ir baigiant patarimu, už ką turėtume balsuoti per rinkimus. Pastebima, kad kai kurie dirbtinio intelekto požymių turintys produktai, kaip pavyzdžiui, „Facebook“, žmogaus proto išteklius panaudoja anaiptol ne taip, kaip būtų naudinga žmogui ar žmonijai.


Dirbtinio intelekto produktai kasdien nepastebimai užkariauja žmonių smegenis. Įvairios interneto paieškos sistemos mums parenka sprendimus ir prekes, pradedant dantų šepetėliu ir baigiant patarimu, už ką turėtume balsuoti per rinkimus.

Kalbos analizės sprendimų bendrovės vadovas Žygimantas Medelis jau dabar mato požymių, kad kai kurie dirbtinio intelekto požymių turintys produktai, kaip pavyzdžiui, „Facebook“, žmogaus proto išteklius panaudoja anaiptol ne taip, kaip būtų naudinga žmogui ar žmonijai.

Dirbtinis intelektas: esame nuo jo priklausomi jau šiandien, o kas bus rytoj?

Sistemos, gebančios mokytis

Anot Ž. Medelio, kalbėdami apie dirbtinį intelektą, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, ar vienodai šią sąvoką suprantame.

„Kažkada mašina, žaidžianti šachmatais ir laiminti prieš žmogų, buvo laikoma galingu dirbtiniu intelektu. Vėliau buvo sukurtos sistemos, turinčios gebėjimą pačios mokytis iš per laiką kaupiamų duomenų. Šia prasme dirbtinio intelekto produktais galėtume vadinti „Google“ ar įvairias paieškos sistemas. Jos turi begales duomenų, kaip ir ko žmonės ieško bei kas jiems yra geras rezultatas, iš šių duomenų ji gali mokytis.

Tarkime, ieškodami orų prognozių Vilniuje ar paveikslėlių, kuriuose galime atpažinti kokį nors objektą ar, tarkime, per nemokamas programas, kuriose rasdavome atsakymą apie savo kelionę ar kačiuką, suteikėme dirbtiniam intelektui krūvą duomenų“, – aiškina kalbos analizės sprendimų žinovas.

Pasak Ž. Medelio, panašiai iš duomenų mokosi medicinoje ar biologijoje naudojamos programos. Jau dabar yra nemažai įvairiausių sprendimų, įskaitant ir DNR tyrimus, ir bandymus atrasti naujus cheminius junginius, ir taip pat kuriant autonominius automobilius. Šios programų mokymosi sistemos taikomos labai plačiai.

Kita vertus, iškyla nemažai iššūkių. Vieną tokį iliustruotų klasikinis pavyzdys: istoriškai susiklostė, kad vyrai gauna didesnius atlyginimus, tai dirbtinis intelektas išmoks pasiūlymus su geriau apmokamais darbais reklamuoti vyrams. Kitaip sakant, ne visi istoriškai sukaupti duomenys mums pasiūlys sprendimų, kuriais galėtume pasiekti norimų rezultatų ar progreso.

„Šioje srityje patiriama ir nemažai nesėkmių. Pavyzdžiui, sveikas žmogus „Stop“ kelio ženklo niekada nesupainios su šaldytuvu, kai tuo tarpu dirbtinis intelektas gali tai padaryti. Galbūt autonominių automobilių kūrėjai teigs, kad jų dirbtinio intelekto programa 99,5 proc. ar 99 proc. nedaro klaidų. Tačiau tai reiškia kad 1 iš 100 ar 1 iš 200 posūkių yra klaidingas. Be to, dirbtinio intelekto klaidos, palyginti su žmogaus, atrodo tikrai įspūdingai didelės. Panašių klaidų tikimybė bent jau kol kas labai sumažina dirbtinio intelekto panaudojimą“, – aiškina Ž. Medelis, kuris prognozuoja: jei per ateinančius penkerius metus neįvyks proveržio, taikant autonominius automobilius, tai dirbtinio intelekto kūrimo srityje stos „žiemos“ laikotarpis.

Imituoja žmogų – galės manipuliuoti

Ž. Medelis taip pat kritiškai vertina praktiką, kai dirbtiniam intelektui suteikiami žmogaus bruožai. „Man iškilo rimtas klausimas, kokiu tikslu prieš kelis mėnesius „Google“ pristatytam „Voice assistant“ buvo suteikta kalbėsenos bruožų, būdingų žmogui. Pavyzdžiui, kai dirbtinio intelekto prašoma užsakyti kirpyklą ar skrydį, priimdamas užsakymą jis mąstančio ir dvejojančio asmens įspūdį, sakydamas, pavyzdžiui: „Mmmm...“ „Aaaaa... Ar jums tiks... trečia valanda?“ „Gal...“ Kitame laido gale veikia mašina, tai kodėl ji man neprisistato: „Laba diena, aš esu balso asistentas“? – aiškina Ž. Medelis.

Pasak kalbos analizės sprengimų žinovo, tokie dirbtinio intelekto kūrėjai pralaimi mūšį dėl pasitikėjimo: mes suprantame, kad su mumis bus vienokiu ar kitokiu laipsniu manipuliuojama.

Galimi pavojai visai ekosistemai

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto kūrimo etape gali kilti ir teisinių, ir moralinių dilemų.

„Tie, kurie tiki, kad dirbtinis intelektas niekada nepajėgs kontroliuoti žmogaus, turėtų atsigręžti į gamtą. Žmogus kuo puikiausiai moka suvaldyti ir apsisaugoti nuo kur kas fiziškai galingesnių už jį gyvūnų – tai padaryti jam padeda jo protas. Daugiau proto turintis dirbtinis intelektas galės pergudrauti ir pradėti kontroliuoti žmogų, juo labiau, kad jau dabar mums įtaką turi įvairios paieškos ir navigacijos sistemos. Kai kas kelia klausimą, ar panašios sistemos nėra pirmasis mūsų, žmonių, valios ir laisvės suvaržymo etapas“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.

Kita vertus, situaciją vertindamas iš teisės pozicijų, jis kelia dirbtinio intelekto apsaugos klausimą: kada žmogaus sukurto dirbtinio intelekto savimonės laipsnis, tarkime, būtų vertinamas kaip žmogaus naujagimio ar vaiko ir ar dėl to būtų saugotinas, ginamas įstatymo.

„Kompiuterių mokslininkas ir neurochirurgijos profesorius Stuartas Russellas daro prielaidą, kad dirbtinis intelektas perims žmonių vertybes, kurias atskleidžia žmonių elgesys. Žinodami, kad pastaruoju metu žmonės vis dar nesiliauja griauti ekosistemos ar keisti klimatą, galėtume sakyti, kad iš esmės žmonių vertybės visiškai nesusijusios su planetos išsaugojimu. Tai gali reikšti, kad šias vertybes perimantis dirbtinis intelektas gali būti toks pat naikintojas, nors formaliai sieks gerų tikslų. Užteršti vandenys ir miškai visiškai nėra sąmoningi veiklos ar piktos valios rezultatai – tai pasiekta iš esmės iš gerų paskatų: siekiant ekonominio augimo, gerovės“, – svarsto EPA vadovas.

Pasaka apie auksinę žuvelę baigiasi tragiškai

Pasak Ž. Medelio, dirbtinio intelekto problematiką galime aptikti senose pasakose ar mituose. Viena tokių – pasaka apie auksinę žuvelę, kurios prašoma išpildyti tris norus, bei mitas apie Frygijos karalių Midą, kuris gavo dievų dovaną viską, prie ko prisilies, paversti auksu. „Panašios pasakos ir mitai baigiasi tragiškai, nes dirbtinis intelektas maksimaliai optimizuoja vieną tikslą. Tuo tarpu mūsų, žmonių, tikslai niekada nebūna tokie vienareikšmiai, mes turime daug tikslų ir juos neišvengiamai deriname, mums labai dažnai prireikia kompromisų“, – pastebi Ž. Medelis.

Jis taip pat įvardija ir dirbtinio intelekto bruožų turintį produktą, kuris daro neigiamą įtaką sveiku protu paremtiems sprendimams: tai – „Facebook“. Pasak Ž. Medelio, neigiamų aspektų šiam socialiniam tinklui suteikė būtent dirbtinio intelekto technologijos. „Tai šiuo metu mums yra tapę būtinu bendravimo ir informacijos gavimo įrankiu, todėl atsisakyti jo būtų sudėtinga, tačiau, mano manymu, visiems mums būtų geriau jo nenaudoti.“


Delfi.lt
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!