Išskirtinės programavimo kalbos kūrėjas: „Norint sukurti programavimo kalbą, pirmiausiai reikia gerai išmokti jau esančias“

Prieš 25 metus sukurtos Lua programavimo kalbos, kuri šiandien naudojama nuo Naftos bendrovių mokslinių tyrimų iki kompiuterinio žaidimo „World of Warcraft“ bendruomenių, kūrėjas ir vyr. architektas prof. Roberto Ierusalimschy pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Čia rugsėjo 6-7 dienomis Kaune vykusioje Lua programavimo kalbos konferencijoje jis kalbėjo apie programavimo kalbos sukūrimą, sėkmingą paplitimą visame pasaulyje bei atskleidė tokių kalbų kūrimo principus. Konferencijoje lankėsi ir Lua programavimo kalbą naudojanči „Cloudflare“, „Booking.com“, „Kaspersky Lab“, „Oracle“, „Uber“ bei kitų gerai žinomų bendrovių atstovai, kurie dalinosi savo patirtimi įveikiant šiuolaikinius IT iššūkius.

Pirmąjį Lietuvoje ir jau dvyliktąjį pasaulyje renginį šiemet iniciavo bendrovė „CUJO AI“. Kauno miestas renginio estafetę perėmė iš San Francisko, JAV, kur tarptautinė Lua konferencija vyko pernai.

Lua kalbą renkasi žinomos įmonės

Lua programavimo kalba buvo sukurta 1993-ais, o jos tikslas buvo atliepti tuo metu nuolat augančią programinės įrangos individualizavimo paklausą. Tad Lua kalba, vienijanti dirbančius IT specialistus visame pasaulyje, yra nedidelis bendrų funkcijų rinkinys, kurį galima išplėsti bei išspręsti skirtingas problemas.

„Lua programavimo kalba yra išskirtinė dėl savo mažo dydžio – ji mažesnė nei vienas megabaitas – ir nesudėtingo naudojimo. Todėl ji puikiai tinka programavimo srityje didelės patirties neturintiems naujų produktų kūrėjams. Taip pat ši kalba yra atviro kodo, todėl ją savo poreikiams prisitaiko ir naudoja daugybė gerai žinomų įmonių, pvz., Lua kalba naudojama „Nikon“ fotoaparatuose, „Adobe“ programose, išmaniuosiuose daiktuose, laikrodžiuose ar kompiuteriniuose žaidimuose. Garsaus žaidimo „World of Warcraft“ entuziastai šiuo metu taip pat yra viena iš didžiausių šią programavimo kalbą naudojančių bendruomenių“, – sakė Roberto Ierusalimschy, Lua programavimo kalbos ir organizacijos įkūrėjas.

Pasak R. Ierusalimschy, tokia programavimo kalba gali išspręsti net ir pramoninius iššūkius: Lua kalba buvo adaptuota Brazilijos naftos kompanijai, kuri sėkmingai šią kalbą naudoja iki šiol. Naftos bendrovėje moksliniams tyrimams buvo reikalingas grafinis duomenų pateikimas, kurį pavyko realizuoti pasitelkus programavimo kalbą.

Tuo metu bendrovėje „Cloudflare“ dirbantis sistemų inžinierius Javier Guerra konferencijoje teigė, kad Lua kalba įmonei padeda susitvarkyti su paslaugų migracijos iššūkiais: „Bendrovei pereinant prie ARM serverių, mums reikia perkelti visas paslaugas iš dabartinės aplinkos į kur kas dinamiškesnę ir modernesnę, todėl Lua programavimo kalba dėl savo galimybių padeda įveikti šiuos kylančius iššūkius“.

Lietuva vis labiau matoma tarptautiniame IT žemėlapyje

Šių metų renginį Lua organizacijai padedanti organizuoti bendrovė „CUJO AI“ kuria ir tiekia telekomunikacijų kompanijoms dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus saugumo, įrenginių atpažinimo bei tinklo analizės srityse. Pasak vieno iš įmonės įkūrėjų, programavimo skyriaus Lietuvoje vadovo Sauliaus Tvarijono, Lua kalba neatsiejama nuo bendrovės siūlomų sprendimų.

„Lua kalbą naudoti renkamės dėl jos inovatyvumo ir efektyvumo. Mūsų sprendimai yra skirti apsaugoti namų interneto tinklą, ir Lua kalbos lankstumas tam puikiai tinka. Mes didžiuojamės turėdami galimybę prisidėti prie šio renginio organizavimo ir kartu suburti Lua bendruomenę Lietuvoje“, – teigė S. Tvarijonas.

Programavimo kalbos ateitis

Konferencijoje susirinkusiems dalyviams iš Lietuvos bei viso pasaulio, Lua programavimo kalbos kūrėjas R. Ierusalimschy akcentavo, kad ateityje šios kalbos poreikis didės, tačiau dinamiškame IT pasaulyje visada gali atsirasti vietos ir naujoms kalboms.

„Ateityje, daugėjant kuriamų išmaniųjų įrenginių bei žaidimų, Lua kalbos jų kūrėjams prireiks vis labiau, o taip pat augs ir šią kalbą naudojančios atskiros bendruomenės. Žinoma, visada yra galimybės bei poreikis naujoms programavimo kalboms, tačiau šiuo metu pasaulyje plačiausiai paplitusios kalbos siekia dvi dešimtis, todėl visiems norintiems ir planuojantiems ateityje sukurti naują programavimo kalbą, pirmiausiai reikia gerai išmokti bei perprasti jau esančias“, – apibendrino profesorius.