Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/64575/psichologines-manipuliacijos-stambiu-interneto-korporaciju-ginklas-kovoje-uz-musu-privatumo-kontrole/spausdinti/

Psichologinės manipuliacijos – stambių interneto korporacijų ginklas kovoje už mūsų privatumo kontrolę

Publikuota: 2018-08-02 17:20
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Sulig BDAR reglamento įsigaliojimu, „Google“, „Facebook“ ir kitos interneto kompanijos, kaupiančios jautrius vartotojų duomenis, atnaujino savo privatumo politikas. Saugumo ekspertai ragina išlikti budriems, mat stambiosios korporacijos kyla į nematomą kovą už mūsų privatumą pasitelkdamos psichologines manipuliacijas.


Sulig BDAR reglamento įsigaliojimu, „Google“, „Facebook“ ir kitos interneto kompanijos, kaupiančios jautrius vartotojų duomenis, atnaujino savo privatumo politikas. Saugumo ekspertai ragina išlikti budriems, mat stambiosios korporacijos kyla į nematomą kovą už mūsų privatumą pasitelkdamos psichologines manipuliacijas.

Greičiausiai kiekvienas internautas šiais metais ne kartą susidūrė su galimybėmis interneto svetainėse pasirinkti, kokie slapukai saugomi ir kokie duomenys iš mūsų kompiuterio siunčiami į žiniatinklio tarnybines stotis, ar duomenys gali būti išsaugomi duomenų bazėse ir kiek laiko jie gali ten būti saugomi.

Psichologinės manipuliacijos – stambių interneto korporacijų ginklas kovoje už mūsų privatumo kontrolę

Kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad stambiosios interneto kompanijos nėra linkę taip lengvai atsisakyti mūsų privačių duomenų kontrolės. Suprantama, juk jų verslas paremtas mūsų duomenų išsamumu. Siekdamos išlaikyti bent jau esamą kontrolės lygį, kompanijos pateikia privatumo pasirinkimus manipuliatyviai ir skatina vartotojus pagal nutylėjimą atsisakyti bent dalies savo privatumo už galimybę naudotis paslaugomis, kurioms tų duomenų, rodos, nereikia. Tai iš tiesų pažeidžia esminę BDAR reglamento nuostatą – tai teisę į privatumą pagal nutylėjimą.

Pasak lyderiaujančios kibernetinio saugumo kompanijos „Sophos” ekspertų, stambios korporacijos kaip „Google“ ir „Facebook“ šiai dienai tiki savo teise į vartotojų privatumą ir duomenis būtent dėl sukauptos galios ir kontrolės, kurią tie duomenys ir suteikė. Jų manipuliacijos vartotojų elgesiu dažniausiai paremtos agresyviomis privatumo sąlygų formuluotėmis, kuriose galima rasti pamatyti tendencingus pasirinkimus pagal nutylėjimą ir be abejo – maskuojamas alternatyvių pasirinkimų galimybes. Pastarasis metodas akivaizdžiai rodo šių kompanijų siekį nukreipti vartotojus kompanijai naudinga kryptimi. Ilgas, sudėtingas, grasinantis alternatyvų pasirinkimo procesas privatumo nustatymų politikoje, papildomai sukeliantis jausmą, kad prarasi galimybę naudotis paslaugomis, kuriomis naudojaisi daug metų, – tai tikrai efektyvi psichologinė manipuliacija.

Tokios psichologinės manipuliacijos yra vartotojo klaidinimo pavyzdys. Vartotojas gali nesąmoningai padaryti nenorimus duomenų saugumo pasirinkimus, kuriuos atšaukti nebus taip paprasta. Tai leidžia teigti, kad BDAR reglamento apibrėžtas reikalavimas suteikti vartotojui teisę ir galimybes kontroliuoti savo privatumą žiniatinklyje yra apeinamas visų pirma stambiųjų žaidėjų.

Tokios praktikos egzistuoja seniai. Jas stebi žiniatinklio etikos sergėtojai ir registruoja „Gėdos lentoje“ darkpatterns.org, tačiau dabar galima apie tai kalbėti garsiai ir ieškoti galimybių priversti gėdingai besielgiančias kompanijas keisti savo įpročius bei prisiimti atsakomybę. Justinas Valentukevičiaus, „Sophos“ atstovo Lietuvoje, nuomone, ne tik stambiosios kompanijos neskuba savo noru atsisakyti teisės į mūsų privačius duomenis. „Daugumos internetų svetainių nustatymai pagal nutylėjimą įjungia visų slapukų naudojimą ir leidžia vartotojui išjungti nepageidaujamas grupes tik perskaičius įspėjančių formuluočių pranešimus, kurie akcentuoja, ką vartotojas praras. Iš esmės, tai yra tas pats, ką daro stambiosios korporacijos, todėl nėra visiškai teisinga užsipulti tik „Google“ ir „Facebook“ kaltinant „tamsios magijos“ naudojimu psichologinėms vartotojų manipuliacijoms“, – svarsto J. Valentukevičius.

Eksperto nuomone, pirmiausia norėtųsi paskatinti vartotojus nebūti abejingais savo pačių privatumui ir paskubomis nespausti sutikimo mygtuko dažniausiai didžiąją turinio dalį uždengiančiame dialoge. Tikrai verta susirasti mažą privatumo nustatymų nuorodą ir ją aktyvavus sužinoti, kokius duomenis svetainę valdanti kompanija kaupia, kokiais tikslais ir su kokiomis organizacijomis tais duomenimis dalinasi. Tik išjungus nepageidaujamus duomenų sklaidos kanalus, sutikti su privatumo sąlygomis.

Tuo tarpu kompanijoms, kaupiančioms duomenis ir jais besidalinančiomis su trečiosiomis šalimis, rekomenduojama laikytis reikalavimo suteikti vartotojui teisę į privatumą pagal nutylėjimą ir svetainės ar sistemos veikimui nebūtinus duomenų sklaidos nustatymus pateikti išjungtus. Abiem pusėms reikia palinkėti kantrybės kelyje į saugesnę kibernetinę erdvę, kurioje gerbiama kiekvieno teisė į privatumą.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!