5 įžvalgos, kurias verta prisiminti persikvalifikuojant į programuotoją

Naujausių tyrimų duomenimis, iki 2024 m. programuotojų skaičius pasaulyje išaugs 17 proc., o Lietuvoje vien iki 2020 m. – 42 proc. Ar to pakaks? Pasak programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, karjeros centro vadovės Živilės Auruškevičienės, nors pastaruosius keletą metų IT specialistų paklausa pasaulyje augo dvigubu greičiu, darbdavių alkis vis dar nenumalšintas. Kas dieną dešimtimis generuojami nauji IT darbo pasiūlymai išlieka paklausūs tarp programuotojų bei vis dažniau pritraukia ir norinčiųjų keisti profesiją – persikvalifikuoti.

„Technologijų, IT ir konkrečiai – programavimo sritis apipinta gausybe žmones viliojančių faktų: didelės algos, didelės perspektyvos, įdomios užduotys ir t. t. Iš dalies tai tikrai yra tiesa. Čia atsiveria reikšmingos galimybės, kai įdėtas darbas gali atsipirkti jau po pusmečio ar metų, – sako Ž. Auruškevičienė. – Kaip ir bet kurioje profesijoje, norėdami įsitvirtinti, specialistai, pirmiausia, turi įdėti nemažai pastangų – kaip sakoma, „gera pradžia – pusė darbo“. Todėl pirmą kartą žengdami į IT pasaulį naujokai turi tinkamai pasiruošti ir suprasti, kad esami lūkesčiai tiesiogiai priklausys nuo dviejų šalių – darbuotojo, t. y. jų pačių, ir darbdavio.“

Ž. Auruškevičienė dalijasi penkiomis įžvalgomis, į kurias rekomenduoja atkreipti dėmesį, nutarus persikvalifikuoti į IT rinką.

• Gyvenimo aprašyme turi atsispindėti ateities vizija, o ne praeities šešėliai. Ž. Auruškevičienė išskiria, jog pasirinkusieji persikvalifikuoti į IT, nuo pat pirmojo kontakto su būsimuoju darbdaviu turi aiškiai apsibrėžti, ko bus siekiama naujajame darbe, o tai verta pradėti nuo paprasčiausio gyvenimo aprašymo. Karjeros specialistė pastebi, jog jame dažnai pagrindiniai akcentai dėliojami ne ten, kur reikėtų ir be reikalo žvalgomasi į praeities pasiekimus.
• „Sukaupę pagirtiną patirtį vienoje srityje žmonės automatiškai nori ją akcentuoti visur, tačiau aplikuojant į naują IT poziciją reikia koncentruotis į konkrečiai naujam darbui keliamus rodiklius. Pavyzdžiui, patariama jau pradžioje įvardyti programavimo kalbas, kurių mokėtės, paminėti mokykloje ar internete praeitus kursus, nurodyti atliktų darbų pavyzdžius ir pan. Pamiršti buvusios darbovietės nereikia, tačiau aprašant joje įgytą patirtį rekomenduojama koncentruotis tik ties veiklomis, galinčiomis turėti įtakos naujam darbui IT srityje. Net ir paprasčiausi įgūdžiai, tokie kaip internetinio tinklalapio administravimas, naujajam darbdaviui gali pasirodyti svarbesni nei ankstesnėje darbovietėje laimėti apdovanojimai“, – dalijasi Ž. Auruškevičienė.
• Pirmieji žingsniai kuklūs, bet perspektyvos – milžiniškos. Pasak Ž. Auruškevičienės, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pasirenka persikvalifikuoti į programuotojo specialybę – viešojoje erdvėje eskaluojamos didelės algos. Ekspertė tikslina – nors Lietuvoje vidutinis programuotojo atlyginimas „į rankas“ yra apie 1,3 tūkst. eurų, pradedančiajam specialistui teks padirbėti, kol jo alga priartės prie šio skaičiaus. „Praktika rodo, kad pradedančiojo programuotojo pradinė atlyginimo suma dažniausiai siekia 600–800 eurų per mėnesį ir tik po bandomojo laikotarpio, pusmečio ar ilgiau, ji pradeda kilti sparčiau. Žinoma, čia labai bendrai kalbant, mat viskas priklauso individualiai nuo darbuotojo: kaip greitai jis progresuoja, ar nori mokytis, ar yra pasiryžęs imtis iniciatyvos ir ar sugeba dirbti savarankiškai“, – įžvalgomis dalijasi karjeros specialistė, pabrėždama, jog pagrindiniai programuotojų karjeros laipteliai skirstomi į junior, middle ir senior lygius, o atlyginimų kilimas kiekvienoje įmonėje nustatomas individualiai.
• Stabilumas karjeroje – vertybė. Šiuo metu IT srityje galima suskaičiuoti daugiau nei 20 skirtingų pareigybių. Iš jų vienos populiariausių: svetainių kūrėjai ir testuotojai. Tiesa, kaip pastebi specialistė, IT rinkoje darbuotojai nėra linkę ilgai užsibūti vienoje pozicijoje. Savanoriškos IT darbuotojų rotacijos lygis Lietuvoje yra nemažas – 2016 m. siekė apie 15 proc. Ir nors darbdaviai supranta, jog dėl įvairių priežasčių darbuotojų kaita neišvengiama, vis dėlto ilgalaikius ir stabilumą užtikrinsiančius darbuotojus jie vertina labai. Siekiant stabilios ir ilgalaikės karjeros Ž. Auruškevičienė pataria nepulti į IT pasaulį stačia galva, vos pamačius pirmą skelbimą, tačiau atidžiai ir kruopščiai įsivertinti, kuri sritis labiausiai tinka pagal norimą ateities perspektyvą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin išaugo didžiųjų duomenų analitikų poreikis.
• Moterys IT – stereotipų čia mažiau, nei manome. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus moterų skaičius IT įmonėse pakilo beveik ketvirtadaliu. Pasak Ž. Auruškevičienės, lyčių nelygybė IT pasaulyje apskritai yra kiek išpūstas burbulas, kuris pamažu ima trauktis, o klaidingi įsitikinimai – blėsti. Tai lėmė griūvantys stereotipai, jog merginos IT gali dirbti tik vienus, o ne kitus darbus. Specialistė įvardija, kad taisyklė, jog merginos dažniausiai renkasi svetainių dizainą, testavimą ar Front-end programavimą, o vaikinai labiau krypsta į Full stack, apimantį ir Front-end, ir Back-end programavimą, ar analitinį darbą – laužoma. Vis daugiau IT specialistų pasirenka skirtingas pakraipas ir tai suteikia daugiau galimybių įsitvirtinti šioje srityje.
• Ateityje be programavimo – nė žingsnio. Lietuvoje 2014 m. programuoti mokėjo penktadalis jaunuolių (16–29 m. amžiaus), o šiuo metu, anot specialistės, šis skaičius vienareikšmiai yra didesnis. „Žvelgdama į ateitį matau tik pozityvią viziją: Lietuvos įmonės planuoja kvalifikuotų programuotojų augimą beveik 70 proc., o IT rinka mūsų šalyje yra viena perspektyviausių. Čia kelerius metus iš eilės stebimas specialistų poreikio augimas, vadinasi, tarsi ir garantuota darbo vieta, tačiau vertėtų adekvačiai įsivertinti savo galimybes ir nesusikurti nerealių pirmųjų lūkesčių. Žinoma, mokykloje turime ir tokių sėkmės istorijų, kai visiški IT naujokai, per metus įdėję daug darbo, tampa testuotojų komandos vadovais“, – pastebi ekspertė.