Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, daugiausiai dėmesio skyrė socialinių tinklų burbulams. Jos teigimu, šis reiškinys neatsiejamas 4-osios pramonės revoliucijos dalis ir rimtas iššūkis žiniasklaidai, verslui ir visuomenei.Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, daugiausiai dėmesio skyrė socialinių tinklų burbulams. Jos teigimu, šis reiškinys neatsiejamas 4-osios pramonės revoliucijos dalis ir rimtas iššūkis žiniasklaidai, verslui ir visuomenei.
Socialinių tinklų burbulai
L. Blaževičiūtė pasakojo, kaip kiekvienas socialinio tinklo vartotojas susikuria savo burbulą, individualiai įdomių naujienų srautą ir aplinką. „Jus domina muzika – sekate savo mėgstamą atlikėją, mėgstate gaminti – ieškote visų įdomiausių receptų ir jau džiuginate šeimą bei draugus naujais kepiniais, kaip aš.
Sportuojate – tad susirandate „Instagram“ dievinamą sportininką ir sekate jo gyvenimo naujienas. Skaitote: pasirenkate sekti, kokią nors madingą politinių pažiūrų svetainę arba asmenį. Žiūrite televiziją, nes norite pailsėti: pradedate sekti televizijos „Facebook“ profilį, kad nepraleistumėt įdomaus serialo ar šou. Apibendrinant, visais atvejais pradedate sekti jų puslapius „Facebooke“, bendrauti socialinėje erdvėje šiuose puslapiuose, dalinatės jų žinutėmis savo sienoje. Skaitot jų straipsnius ir žiūrit jų vaizdo įrašus. Taigi, jūs – vartojate jų turinį“, – tikino L. Blaževičiūtė.
Jos teigimu, sekdami tik savo mėgstamus atlikėjus ir kūrėjus bei jų turinį, žmonės nežino ir nepamato kitų sričių naujienų. Taigi, tai sukūrė vartotojams jaukaus gyvenimo įspūdį burbulo viduje. „Socialiniai tinklai apsupa mus žmonėmis, kuriuos mes norime matyti ir su kuriais mūsų nuomonės sutampa. Minčių lyderiai sako tai, ką norime girdėti, esame apsupti prekės ženklų, kurie mums patinka, gauname naujienas, kurios mums įdomios ir reikalingos“, – sakė L. Blaževičiūtė.
Pomėgiai pasufleravo reklamą
Konferencijos dalyviams ji priminė, kad „Facebook“ labai pasikeitė nuo 2006 metų. „Tie kas jau tuo metu turėjo profilį žino, kad buvo laimingi laikai, kai žmonės galėjo paskelbti tai, ką norėjo, kada norėjo ir pamatydavome visas šias žinutes. Tada tarp šuniukų ir vaikų nuotraukų ėmė atsirasti vis daugiau prekinių ženklų.
Darosi vis sunkiau viską pastebėti ir sekti. 2009 m. „Facebook“ pradeda rūšiuoti visus įrašus. Atnaujino savo naujienų kanalą, kad atspindėtų populiariausius pranešimus. Pradėjo įdieginėti papildomus koregavimus, kad pateiktų mums tai, kuo mes norime domėtis“, – kalbėjo „All Media Lithuania“ generalinė direktorė.
Palengva, socialiniai tinklai ėmė spręsti ir atrinkti vartotojams tokią informaciją, kuri neva jiems turi labiausiai patikti. Taip pradėtas stabdyti natūralus srauto kūrimasis. Jos manymu, tai didelė grėsmė verslui ir visuomenei. Anaiptol, socialiniai tinklai irgi verslas.
Burbulas, kurį turi pažinti verslas
L. Blaževičiūtė pasakė, ką tai reiškia verslininkams, rinkodaros ir komunikacijos specialistams. Pasak jos, iš pirmo žvilgsnio socialinės terpės burbulų egzistavimas yra svajonė, kol pats žino, ką daro. Nes galima sukurti savo prekę ar paslaugą ir parduoti pagal labai tikslius interesus. Bei galima tiksliai pasiekti savo auditoriją.
„Mes galvojam, kad geriau nei kada nors anksčiau pažįstam savo vartotojus. Didžiausias paradoksas, kad 4-oji pramonės revoliucija suteikia visas įmanomas galimybes pažinti savo vartotoją, jį pasiekti, įsivertinti reklamos ir komunikacijos efektyvumą, sprendimus galime grįsti faktais, bet mes tiesiog užsiliūliuojam savo burbule, mums atrodo, kad visi aplinkui lygiai tokie kaip mes. Remiamės savo burbulais, darydami prielaidą, kad visi tokie kaip mes. Mano pranešimo tikslas, kad šiandien čia esantys verslo ir politikos lyderiai įsidėmėtų du kontrolinius klausimu, signalizuojančius, ar jūsų komanda nėra užstrigusi tik savo burbule. Tai atskleidžia du kontroliniai klausimai“, – sakė L. Blaževičiūtė.
„All Media Lithuania“ generalinė direktorė pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausiami rinkodaros specialistai ir paprasti vartotojai, tyrime jie vadinami „Normal people“. Jis atskleidė, kaip burbulas persikelia į sprendimus versle.
„Vienas iš pavyzdžių – pirmasis klausimas. Paklausus specialistų nuomonės, kiek laiko per dieną žmonės praleidžia žiūrėdami televizorių. Reklamos specialistai sako, jog žiūri 1 val. 16 min., paprasti žiūrovai sako – 2 val. 15 min., o faktiniai duomenys rodo, kad iš tikrųjų daugiau nei 3 val. Nors nuo 2000 metų, interneto sklaida pasiekė maksimumą, bet laikas, praleidžiamas žiūrint televiziją Lietuvoje ne tik nemažėja, bet pasiekė rekordinį laiką 2017 m. – 3 val. 56 min. Yra daugybė klausimų, kurie padeda išeiti iš savo burbulo ir pasidomėti kitų žmonių realybe“, – sakė L. Blaževičiūtė.
Ji įvardino 3 svarbiausius dalykus, norint būti efektyviam ir išgirstam savo vartotojų: negyventi vien tik savo burbule ir nesivadovauti darbe bei gyvenime vien savo burbulo taisyklėmis; neleisti darbuotojams gyventi savo burbuluose ir taikyti aplinkai, pasiūlymams, sprendimams, rinkodariniams veiksmams jų burbulų šalies taisykles; suprasti, kad reikalingi žmonės, gyvena burbuluose.
