Kas įdomesnio brukalų pasaulyje?

Ko gero, nėra elektroninio pašto dėžutės be nuolat ją atakuojančio „spamo“, lietuviškai – brukalų. Nors dauguma esame išsiugdę intuiciją, padedančią atskirti, kurie laiškai yra šiukšlės, visgi ši korespondencijos rūšis susilaukia daug dėmesio ir netgi yra analizių objektas.

Pagal tematiką brukalai kartais skirstomi į „Sėkmingo laimėtojo“, „Svajonių darbo pasiūlymo“, „Svorio metimo metodikų“, „Nigerijos princo laiškų“ ir panašiai. Visiems šiems tipams būdinga viena pagrindinė savybė: kiekviename jų slypi nuoroda, kurią jus kviečia paspausti. Ir kurią gana sėkmingai aptinka brukalų filtrai. Visgi brukaliai irgi nesnaudžia: atranda vis naujų būdų, kaip patraukti jūsų dėmesį. Pamėginsiu apžvelgti keletą jų.

Laiškai, giriantys jūsų svetainę

Gaunate žinutę su tekstu, panašiu į:

„Labas,

Šiuo metu mes dirbame su sėkmingu verslu, kuris skirtas technologijų pramonei. Aš pastebėjau, kad jūsų svetainė paskelbė labai įdomų straipsnį, todėl manau, kad bendradarbiavimas tarp mūsų galėtų būti nepaprastai turiningas.

Norėtume užsakyti patalpinti šiek tiek turinio į jūsų svetainę, kuris, manytume, turėtų susidominti Jūsų auditoriją. Už suteiktą privilegija, mes mielai Jums pasiūlysime 50 € mokestį.

Nekantriai laukiu atsakymo,

Vardas pavardė“

Kadangi laiške nieko neprašoma, o, atvirkščiai, netgi siūloma, jį gavusieji dažnai bando sužinoti daugiau. Tai yra, „googlina“: nusikopijuoja siuntėjo el. pašto adreso pabaigą po ženklo @, ir įkėlę į interneto naršyklę aiškinasi, kas gi slypi po konkrečiu domeno vardu.

„Detektyvui“ atsidaro reali svetainė su vykdoma kokia nors realia veikla. Ir viskas. Brukalių tikslas pasiektas – jų svetainė sulaukė dar vieno lankytojo arba užklausos paieškoje. Toks spontaniškas veiksmas tapo jų teikiamos nešvarios SEO paslaugos sudedamąja dalimi – jumis pasinaudojo klientų svetainių reitingams kelti. Beje, galite atsakyti į tokį laišką, bet beveik garantuoju, kad atsakymo nesulauksite.

„Google analytics“ duomenų padirbinėjimas

Beveik 80 % Lietuvos interneto svetainių kaip savo lankomumo analizavimo įrankį naudoja „Google analytics“. Panašios tendencijos ir likusiame išsivysčiusiame pasaulyje. Dar 2016 m. antroje pusėje nemažai atidžių svetainių administratorių savo statistikoje pastebėjo ženklius lankomumo šuolius. Ypatingai padidėjo srautas iš kitų svetainių. Patikrinę, kokios gi svetainės tokios „draugiškos“ ir nukreipia naujus lankytojus, pamatome kažką tokio:

„Secret.ɢoogle.com You are invited! Enter only with this ticket URL. Copy it. Vote for Trump!“

Pasirodo, rusų programuotojas Vitalijus Popovas atrado, kad „Google analytics“ duomenys yra saugomi tik tuo atveju, jei juos nori nuskaityti, bet įrašymo metu galima pridėti šiek tiek ir nuo savęs. Pats Vitalijus net neslepia savo veiklos. Anot jo, ji neprieštarauja jokiems jo šalies įstatymams. Programuotojas net pats pradėjo platinti nuorodas į straipsnius, kalbančius apie „Google analytics“ brukalus ir apie jį.

Tokiu būdu taip pat brukamos nuorodos į reikalingas svetaines. Žinoma, tokio tipo brukalais pasiekiamas mažesnis „susidomėjimas“ nei, kad bombarduojant el. paštus, bet tenka pripažinti – iniciatyva neliko nepastebėta.

Baigiant labai norėčiau paminėti ir dar vieną, „Unsubscribe me“ (laiškų prenumeratos atsisakymas) tipą. Iš pavadinimo jau turbūt supratote, apie ką kalba. Tai – tikrai nenauja, bet vis dar pastebima „spamo“ rūšis.

Gavę laišką iš ne visai aiškaus šaltinio, prieš spausdami „atsisakyti naujienlaiškio“ būtinai patikrinkite, kur ta nuoroda veda. Patikrinti galima paprastai: užvedus pelę ant nuorodos (nenuspaudus jos) naršyklės apačioje, kairėje pusėje pasirodys pačios nuorodos adresas. Nenustebkite, jei nuoroda apačioje keičiasi, palaukite sekundę kol užrašas „sustos“. Jei nuorodos adresas neturi nieko bendro su siuntėju, žymėkite laišką kaip nepageidautiną. Taip palengvinsite laiškų filtrų darbą, o perspektyvoje – sutaupysite keletą sekundžių ir savo laiko.