Nors dalis Lietuvos gyventojų nesinaudoja judriuoju telefono ryšiu, tačiau pagal judriojo telefono ryšio skvarbą Lietuva užima lyderio pozicijas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Sparčiai auga gyventojų, naudojančių internetą, procentas. Kaip skelbia Eurostat, Lietuvoje internetą nuolat (t. y. bent kartą per savaitę) naudoja kas trečias gyventojas.Nors dalis Lietuvos gyventojų nesinaudoja judriuoju telefono ryšiu, tačiau pagal judriojo telefono ryšio skvarbą Lietuva užima lyderio pozicijas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje.
Tarptautinės telekomunikacijų rinkos tyrimų agentūros „Informa Telecoms & Media“ duomenimis, 2005 m. gruodį Lietuvos judriojo ryšio skverbtis (138,53 proc.) buvo didžiausia pasaulyje (antroje vietoje Liuksemburgas – 131,95 proc.). Tokius pasiekimus sąlygojo keletą metų trunkantis labai spartus judriojo telefono ryšio vartotojų skaičiaus augimas. Europos Sąjungos Komisijos 10-osios ir 11-osios ataskaitų duomenimis, Lietuvoje judriojo ryšio skverbtis 2003-2005 m. buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje (2003–2004 m. – 25 proc., 2004–2005 m. – 37 proc.).
Sparčiai auga gyventojų, naudojančių internetą, procentas. Kaip skelbia „Eurostat“, Lietuvoje internetą nuolat (t. y. bent kartą per savaitę) naudoja kas trečias gyventojas. Pagal nuolatinius interneto naudotojus, Lietuva (30 proc.) lenkia tokias ES nares, kaip Graikija (18 proc.), Čekija (26 proc.), Kiprą (26 proc.), Italija (28 proc.), Portugalija (28 proc.), Lenkija (29 proc.), tačiau nedaug atsiliekama nuo Airijos (31 proc.), Vengrijos (34 proc.).
Svarbu pastebėti tai, kad naudojimosi internetu apimtys ženkliai priklauso nuo gyventojų amžiaus – daugiausiai interneto naudotojų yra tarp jaunų žmonių: net 82,5 proc. 15–19 metų amžiaus žmonių naudojo internetą, 20–29 m. amžiaus žmonių grupėje interneto naudotojų buvo 55,1 proc. Pažymėtina, kad 15–19 m. amžiaus grupėje interneto naudojimo augimas ypač ryškus, per pusę metų interneto vartojimas šioje amžiaus grupėje išaugo beveik 13 p.p. Ne taip žymiai auga 40–49 amžiaus grupės interneto naudotojų procentas, per pusę metų šis rodiklis išaugo 4 p.p. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės informacinėmis technologijomis naudojasi mažai, atitinkamu laikotarpiu tik 2,4 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus gyventojų naudojo internetą.
Tai kelia susirūpinimą, tačiau siekiant pakeisti padėtį – būtina sparčiau plėtoti ne tik prieigą prie informacijos, bet ir elektroninį turinį, ir elektronines paslaugas, kurios gali motyvuoti vyresnio amžiaus gyventojus plačiau naudotis IRT, įsitikinęs Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Aurimas Matulis.
„Ryškūs informacinių technologijų skirtumai pastebimi tarp miestų ir kaimų interneto ir kompiuterių naudotojų. Pavyzdžiui, kompiuteriu miestuose 2005 m. naudojosi beveik 50 proc. gyventojų, tuo tarpu kaime 26 proc. Atitinkamai internetu miestuose naudojosi 40 proc. gyventojų, kaime – 18 proc. Šiame kontekste, didinant informacinių technologijų naudojimą svarbų vaidmenį atlieka mokestinės lengvatos, kurios leidžia gyventojams susigrąžinti dalį patirtų išlaidų už vieną kompiuterinės įrangos vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieiga per metus“, – sakė Aurimas Matulis.
2005 m. prašymus pasinaudoti pajamų mokesčių lengvata pateikė apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pateikusiųjų prašymus per 2006 m. skaičius kol kas nėra žinomas. Lietuvos Respublikos Seimo IVPK matydamas akivaizdžią Pajamų mokesčio lengvatos naudą didinant informacinių technologijų skvarbą siūlo šią lengvatą taikyti ir per ateinančius 3 metus.
Artimiausiu metu prognozuojamas informacinių technologijų plėtros lūžis, kurį turėtų sąlygoti ES struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai. Siekiant padidinti IRT naudojančių Lietuvos gyventojų skaičių, mažinti skaitmeninę atskirtį, skatinti ekonomiką, kuri remtųsi naujausiomis technologijomis, numatoma ypatingą dėmesį skirti elektroninės infrastruktūros, elektroninio turinio ir viešųjų paslaugų plėtrai.
Pasak Aurimo Matulio, naudojant ES struktūrinių fondų lėšas diegiamos viešosios elektroninės paslaugos šalies gyventojams ir verslui, taip pat elektroninės sveikatos, mokymosi, viešųjų pirkimų paslaugos, vystyti elektroninio dalyvavimo (eDemokratijos) procesus. Plėtojant elektroninį turinį siekiama didinti lietuviško turinio apimtis internete: skaitmeninant ir skleidžiant Lietuvos kultūros paveldą. Šios plėtros kryptys nukreiptos į skaitmeninės atskirties mažinimo politiką, užtikrinančią, kad technologijomis būtų lengva naudotis, jos būtų pritaikytos žmonėms su negalia. Esant nepakankamai tolygiai išplėtotai IRT infrastruktūrai taip pat investuojama į plačiajuosčio ryšio plėtrą.
