Apskritai kalbant, tik tie kenksmingi kodai, kurie sukelia daugybę epidemijų, sugeba pritraukti spaudos ir visuomenės dėmesį. Tačiau kiekvieną dieną pasirodo vis nauji variantai tik su jiems būdingomis savybėmis. „Panda Software“ pateikia kai kurių įdomesnių kenksmingų kodų, kurie pasirodė 2005 metais, sąrašą. Apskritai kalbant, tik tie kenksmingi kodai, kurie sukelia daugybę epidemijų, sugeba pritraukti spaudos ir visuomenės dėmesį. Tačiau kiekvieną dieną pasirodo vis nauji variantai tik su jiems būdingomis savybėmis. „Panda Software“ pateikia kai kurių įdomesnių kenksmingų kodų, kurie pasirodė 2005 metais, sąrašą.
Iš visų greičiausias. „Downloader.AEE“ turi abejotiną garbę būti pirmąja 2005 m. aptikta grėsme, kuriai tik pasirodžius, mes dar šventėme Naujuosius metus. Atrodo, kad šio kenksmingo kodo kūrėjai neturėjo vakarėlio, į kurį galėtų nueiti!
Kazanova. „Mydoom.AK“ – šis vienas iš daugybės liūdnai pagarsėjusios kirminų šeimos narių naudoja daugybę temų ir failų pavadinimų, susijusių su Valentino diena... kartu su kitais baisesnėmis vilionėmis.
Sumaniausias. „Assiral.A“ plinta elektroninio pašto žinutėje, labai panašioje kaip „LoveLetter“. Socialinėje inžinerijoje, kaip ir madoje, atrodo, kad klasika visada sugrįžta.
Nevykęs pranešėjas. Sunku suprasti, ar „Crowt.A“ kirmino, plitusio elektroninėse žinutėse su CNN antraštėmis, kūrėjai norėjo padaryti kuo daugiau žalos ar tiesiog pranešti, kas dedasi pasaulyje. Laimei, bet kuriuo atveju jiems nesisekė.
Labiausiai erzinantis. „Elitper.D“ be vargo laimėjo, nes jis gali neleisti veikti daugiau nei 90 priemonių, tarp kurių „Word“, „Excel“, „Winzip“ ir „Winrar“ programos.
Pamišęs dėl futbolo. „Sober.V“ pasinaudojo ateinančių metų Pasaulio Taurės žaidimu Vokietijoje, apgaudinėdamas vartotojus jiems siūlydamas nemokamus bilietus į finalus.
Nemokšiškiausias. „Banker.APM“ – tai trojanas, kuris bandė pavogti konfidencialius banko duomenis. Tačiau dėl daugybės programavimo klaidų, pasirodė esąs nevykęs vagišius. Kaip pasisekė!
Melagis, melagis… „Downloader.EJD“ plinta elektroninėse žinutėse, jo teigimu, nuo „Microsoft“. Šie laiškai įspėdavo vartotojus apie „Zotob“ ir „IRCBot“ kirminų atakų pavojų, kurie buvo užkimšę tinklą rugpjūčio mėnesį, ir bandydavo apgauti neapdairiusius siūlydamas tariamą priemonę norint išvengti infekcijos.
Kaip žemai galima pulti? Turbūt žemai, jeigu bandai pasinaudoti kitų nelaime. „Zar.A.worm“ pasinaudoja nuo cunamio nukentėjusiems Azijoje aukoms rinkimu, kad apgautų vartotojus. „Downloader.ENC“ pasinaudoja panašiu triuku minėdamas uraganą Katariną. Šiuo atveju, internetinis puslapis tariamai siūlo pagalbą nukentėjusiems nuo šiuo uragano, tačiau iš tikrųjų siunčia trojaną į lankytojų kompiuterius.
Organizuotas nusikaltimas. Netgi vagys turi būti organizuoti. Turint visus duomenis, kuriuos gali pavogti „Rona.A“ iš kompiuterių, ne nuostabu, kad tai yra taip organizuota: versija ir data jo paties įdiegimų; prisijungimų prie interneto duomenys; atlikti veiksmai ir kiekvieno jų tikslus laikas ir data, t. t.
Vagys iš pasalų. Didžiausi vagys šiais metais buvo „Banker“ trojanai, sukurti atlikinėti tiesiogines apgavystes. Tačiau šių kenksmingų kodų kūrėjams būtų neblogai investuodami dalį iš savo pajamų kalbos pamokoms, nes kai kurios trojanų vartotojams siųstos apgaudinėjančios žinutės galėjo būti ir geresnės.
Nuotaikos gadintojas. Šis „apdovanojimas“ atitenka „Format.A“ trojanui, sukurtam PSP („PlayStation Portable“), bei „Tahen.A“ ir „Tahen.B“, skirtus „Nintendo DS“. Šie kūriniai ne tik erzina šių video konsolių vartotojus, bet jie gali net padaryti įrenginį visiškai netinkamu naudoti.
Atidžiausias. „Bancos.NL“ trojanas išryškėja šioje nominacijoje. Jis tyko vartotojų, kol jie nueis į finansinių ar bankinių operacijų puslapį. Tame nieko naujo, kadangi daugybė kitų kenksmingų kodų elgiasi panašiai, tačiau paprastai gali tikrinti tik keletą šimtų tinklinių adresų. Vis dėlto „Bancos.NL“ tikrina maždaug 3000 adresų.
Šiuolaikinis. „ComWar.A.worm“ yra pirmasis kirminas, skirtas mobiliesiems telefonams, galintis save siųsti MMS žinutėse, tokiu pačiu būdu kaip ir klasikiniai elektroninio pašto kirminai.
Net jei ir keletas iš jų gali pasirodyti gana įdomūs ar net linksmi, vartotojai turėtų labai saugotis šių išvardintų grėsmių ar bet kurių kitų. Dėl šios priežasties, „Panda Software“ pataria vartotojams užsitikrinti, kad jų turima antivirusinė yra patikima ir visąlaik ją atnaujinti.
Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus kenksmingus kodus rasite „Panda Software“ virusų Enciklopedijoje.
