2011-ieji. Kieno metai?

Ne apie gyvulėlius aš, apie technologijas. Su dešimtaisiais štai aišku – planšečių, arba tiksliau – „iPad“ metai. Ryškiausias ir sėkmingiausias iš esmės naujas (tai kas, kad Mozė tokiam daikte dešimt Dievo įsakymų iškalė) daiktas. O ką vienuoliktieji? O ką naujasis, ką tik prasidėjęs XXI amžiaus dešimtmetis?

11

Aš tikiuosi, kad tai bus „sinchronizacijos“ metai. Ne plačiąja prasme „debesų“ (kurie nežinia, ką reiškia), o tiesiog sinchronizavimo, kuomet visi reikalingi duomenys yra pasiekiami iš bet kurio įrenginio, kuriam jie yra reikalingi. Dokumentai, knygos, filmai, muzika, visokie sąrašai (darbų ir pan.), skaidrės. Nemanau, kad mums reikia viską perkelti į internetą, kaip siūlo „ChromeOS“ maksimalistai. Manau, kad išvis nieko nereikia perkelti – tik pasinaudoti galimybe perduoti ir suderinti kopijas. Darbas su vietoje esančiais duomenimis visada yra spartesnis ir patikimesnis už darbą tiesiogiai žiniatinklio tarnybose, tačiau būtina, kad duomenys visada būtų pasiekiami ten, kur jų reikia.

Turiu du gerai veikiančius pavyzdžius: „Dropbox“ ir „Wunderlist“. „Dropbox“ dažniausiai veikia patikimai, tačiau porą kartų buvo kilusių prisijungimo problemų. Du tarnybos trūkumai: 1) keblu kitoms programoms pasinaudoti šia tarnyba kaip pagrindu sinchronizavimui (iš mano turimų „Dropbox“ sinchronizacijai naudoja tik trys: „1Password“, „The Hit List“ ir „Things“) ir 2) ji nemokamos versijos resursas greitai baigiasi, jei tik jį įkinkai į darbą.

„Wunderlist“ – paprastesnis dalykas. Tai tiesiog darbų sąrašas, kurio kiekvienas pakeitimas automatiškai sinchronizuojamas per internetą. Visiškai sklandžiai. Taip turėtų veikti visos programos, bet dėl man ne iki galo suprantamų priežasčių sinchronizavimas sėkmingai veikia tik labai labai retais atvejais (abu juos čia ir išvardinau). „Apple MobileMe“ tarnyba ir jos „iDisk“, programos, kurios duomenis sinchronizuoja per „Google“ tarnybas – visos veikia nepatenkinamai: arba yra labai lėtos, arba pameta duomenų fragmentus, arba sinchronizavimas neaprėpia visų programos / dokumento funkcijų ir galimybių.

Idealiu atveju aš kiekvienoje programoje galėčiau pasirinkti, ar reikia man kopijos „debesyje“, ar ne. Gal kokią žvaigždelę uždėti ar paspausti mygtuką „Save and sync“ vietoje tik „Save“. Visa kita turėtų vykti automatiškai ir nepastebimai.

Man tai panašiau į operacinės sistemos, o ne į programos funkciją. Jei kiekviena programa kurs savo sinchronizavimo sistemą, turėsime bėdos. Vienos veiks geriau (kaip „Wunderlist“), kitos prasčiau, o trečios bandys stoti ant „Dropbox“ ar kurios kitos tarnybos pečių. Būtų geriau, kad pati operacinė sistema išplėstų failų rašymo sistemą, pridėdama ten ir vartotojui nepastebimą, bet patikimai veikiančią sinchronizaciją.

TIk OS lygio sinchronizavimo šiemet veikiausiai nesulauksime. Būsimas „MacOS“ „AppStore“ su programomis, bendromis visiems kompiuteriams yra žingsnis puikus dalykas (ypač šeimoms ir žmonėms, turintiems po kelis kompiuterius), tačiau tai tik 10 % darbo. Kažin, ar „Lion“ turės daugiau sinchronizavimo galimybių… O gal? „Microsoft“, žinoma, jau kuria „Windows 7“ pamainą, bet ar ji turės ką nors geresnio už ganėtinai blankią dabartinę interneto saugyklų integraciją, dar nežinia.

Žodžiu, 2011-aisiais norėtųsi sulaukti patikimų „nematomų“ sinchronizacijos sprendimų, kuriais galėtų naudotis visos programos kompiuteriuose, telefonuose ir planšetėse. Žinoma, ir naršyklės, bet ne TIK naršyklės.

11-20

Į tolesnes spėliones nesinori leistis, tačiau spėčiau, kad šis dešimtmetis technologijų pasaulyje turėtų būti skirtas paveržti žmonių dėmesį nuo televizoriaus. Kiti karai, net jei jie tebevyksta, iš esmės jau yra laimėti – knygos, naujienos, žaidimai, studijos ir kita jau skaitmenizuota arba sparčiai juda link visiško skaitmenizavimo. Su kompiuteriu ir interneto įrenginiais kol kas sėkmingai konkuruoja tik televizija.

Televizija valdo didžiąją dalį žmonių laisvalaikio, o kartu su juo ir reklamos milijardus, nes toks didelis žmonių dėmesys kainuoja milžiniškus pinigus. Televizija yra kitokia – labiau pasyvi, labiau pramoginė, prastesnės vaizdo kokybės – todėl net pavertus transliacijas skaitmeninėmis dar reikia padaryti daug darbo, kad TV ir kompiuteriai bei internetas gerai derėtų.

Bandymų būta, bet daugiausiai jų – kabelinės TV rinkoje, nes didžiosios transliuotojos nemato prasmės tobulinti tai, kas ir taip uždirba pinigus. Spėju, kad iš jų mažiausiai ir reikia tikėtis. „Apple“ ir „Google“ savo žaidimus su TV pradėjo, manau, tik po to, kai visiškai įsitikino, jog doro bendradarbiavimo su televizijomis nebus – tai yra priešo teritorija.

Šiandien „Apple TV“ ar „Google TV“ bandymai atrodo lyg šeimininkės siekis su namuose iškeptu obuolių pyragu užkariauti maisto produktų rinką, tačiau ateity šie bandymai iš „hobby“ (S. Džobso žodžiais tariant) tikrai virs rimta veikla. Man atrodo, kad iki šiol buvęs „kanalų“ modelis yra nelabai tinkamas naujajai televizijai. Ji veikiausiai bus bekanalė – tokia, kaip šiandien yra labai sėkmingos muzikos tarnybos Last.fm, „Grooveshark“, „Spotify“ ir kitos. Jos, žinoma, leis sukurti „kanalus“ pagal temą, kalbą ar tipą (filmai, dokumentika, serialai, naujienos) kiekvienam norinčiam ir jais dalintis taip, kaip šiandien veikia grojaraščiai, bet šiaip turėtų atrodyti kaip viena gigantiška įvairiausio videoturinio mozaika.

Be karo su dabartinėmis televizijomis tokia vizija neįgyvendinama. Nė vienos jų ateities planuose nėra numatytas „kanalo“, kaip jų gyvasties pagrindo, panaikinimas. Todėl yra keli galimi variantai: a) „sekinimas“ – aktyviai propaguoti IP TV ir pamažu supirkinėti turinį iš nepriklausomų prodiuserių, taip didinant konkurenciją „klasikinėms“ TV tol, kol šių „eterio“ dalis tiek sumažės, kad jos privalės kapituliuoti; b) „šturmas“ – tiesiog nuperkant kelias didžiausias TV kompanijas (pvz., „Apple“ jau dabar yra labai glaudžiai susijusi su „Disney“ / ABC) ir ignoruojant kitas, kas irgi atvestų prie jų kapituliacijos; c) visiškai naujo turinio kūrimas kartu su žmonėmis („YouTube“ variantas, bet su finansavimu, kūrybiniais konkursais ir savais festivaliais)).

Nesakau, kad TV mirs (pabodo jau tie „mirimai“), bet keistis jai tikrai laikas.