Programinės įrangos lietuvinimas 2009 metais

Svarbiausiu praeitų metų įvykiu reikėtų laikyti operacinės sistemos „Windows 7“ sulietuvinimą ir operatyvų jos lietuviškos versijos išleidimą – ji buvo išleista 2009 m. spalio 22 d., vienu metu su originalia angliška. Ankstesnių šios sistemos laidų („Windows XP“, „Windows Vista“) lietuviškų versijų išleidimas keliais mėnesiais vėlavo. Tai buvo nemažas stabdys jų sklaidai – daugelis, skubėdami pamatyti naujoves, įsigydavo angliškas, nelaukdami lietuviškų.

Atvirųjų programų entuziastai taip pat tęsė darbą. Metų pabaigoje į lietuvių kalbą buvo išversta „Linux“ sistemos „Gnome“ sąsajos 2.28 laidos 92 proc. eilučių (2008 metų pabaigoje buvo 91 proc.), KDE – 43 proc. (2008 m. – 41 proc.), „Mandriva“ – 43 proc. (2008 m. – 33 proc.) eilučių. Įdomu, kokių rezultatų sulauksime 2010 metų pabaigoje?

Buvo išleista vis didesnį populiarumą įgyjančios interneto naršyklės „Mozilla Firefox“ nauja 3.5 laida ir elektroninio pašto programos „Mozilla Thunderbird“ 3.0 laida. Nuo 2006 m. abiejų programų lietuviškos versijos išleidžiamos vienu metu su originaliomis.

Buvo lietuvinamos ir kitos programos arba naujos jų versijos.

Ankstesniais metais dalis programinės įrangos lietuvinimo arba su juo susijusių darbų buvo finansuojama iš valstybės biudžeto arba struktūrinių Europos Sąjungos fondų. 2009 metais tokio finansavimo nebuvo – tai negalėjo neatsiliepti lietuvinimo rezultatų kiekiui ir kokybei.

Dar nepakankamai pasinaudojama ir tuo, ką turime sulietuvinę. Svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ skelbta apklausa apie kompiuterių lietuviškumą parodė, kad tik 13 proc. joje dalyvavusių lankytojų (jų buvo 500) savo kompiuteriuose turi: 1) lietuvišką operacinę sistemą, 2) lietuvišką raštinės programų paketą, 3) bent penkias kitas lietuviškas programas, 4) lietuvišką klaviatūrą ir 5) lietuvių kalbą, parinktą numatytąja. Net 18 proc. lankytojų atsakė, kad jų kompiuteriai neturi nė vieno minėto lietuviškumo požymio.

Panaši apklausa buvo atlikta apie kompiuterių klases vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Duomenys gauti apie 1817 kompiuterių. Lietuvišką operacinę sistemą turėjo 81 proc. kompiuterių, raštinės programų paketą – 79 proc., dar penkias kitas lietuviškas programas – 70 proc. Kompiuterių, neturinčių nė vieno aukščiau išvardyto lietuviškumo požymio, išvis nebuvo. Taigi, mokyklose padėtis jau nebloga.

Nemažai kompiuterių gaminama (tiksliau – surenkama) Lietuvoje. Į žurnalo „Computer Bild Lietuva“ kvietimą pateikti stalinius lietuviškus kompiuterius testavimui atsiliepė net 12 gamintojų. Kompiuterio lietuviškumą lemia jo programinė įranga. Vienintelis dalykas, priklausantis nuo aparatūros, yra klaviatūra. Bet tik du kompiuteriai buvo komplektuojami su klaviatūra. Ir prie abiejų pridedama ne lietuviška standartinė klaviatūra, o surogatinė skaičiukinė, nors kompiuteris vadinamas lietuvišku.

Dar tebeprekiaujama nevisaverčiais mobiliaisiais telefonais, iš kurių negalima išsiųsti lietuviškų SMS žinučių. Gerai tik, kad mažėja tokį defektą turinčių naujų telefonų modelių. „Omnitel.lt“ skelbiamos informacijos apie naujausius telefonus sąraše metų pradžioje buvo apie pusę visaverčių telefonų, o metų pabaigoje – jau trys ketvirtadaliai. Pirmauja „Nokia“: visi nauji jos telefonų modeliai buvo visaverčiai jau metų pradžioje. Į metų pabaigą tokį pat lygį pasiekė ir bendrovės „Sony Ericsson“ telefonai.

Ryčio Umbraso iliustr. (Raidynas.blogspot.com)

Apie galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes iš telefonų informuoja tik „Omnitel“. Kiti mobiliųjų paslaugų teikėjai apie tai nutyli. Būta ir dezinformacijos. Žurnalo „Computer Bild Lietuva“ pateiktuose naujausių telefonų testų rezultatuose kai kurių telefonų SMS žinučių siuntimo galimybę įvertinta aukščiausiu balu „puikiai“, nors iš jų išvis neįmanoma išsiųsti lietuviškų žinučių.

Blogą pavyzdį rodo mobiliųjų paslaugų teikėjai („Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“ ir kt.) savo klientams siuntinėdami žinutes, parašytas vadinamąja puskalbe – „lietuviškai“ be lietuviškų raidžių. Pavyko aptikti tik vieną raštingą išankstinio mokėjimo paslaugų teikėją – „Bitei“ priklausantį „Labas“.

2009 m. gruodžio 10 d. 11 val. Grinvičo laiku aukščiausiojo lygio srityje „eu“ pradėti registruoti tarptautiniai interneto posričių vardai, sudaryti iš bet kurios oficialios Europos Sąjungos kalbos abėcėlės raidžių. Į šį įvykį Europoje buvo operatyviai reaguota: per pirmąją valandą užregistruota per 34 tūkst. tokių vardų iš Vokietijos, Čekijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Belgijos, D. Britanijos, Graikijos ir Švedijos. Deja, nė vieno iš Lietuvos...

Tarptautiniai sričių vardai nėra naujiena. Jie registruojami jau keletas metų, tik saugumo sumetimais naujos abėcėlės įtraukiamos palaipsniui. Minėtas įvykis svarbus tuo, kad tarptautinių vardų registravimas daugeliu kalbų toje pačioje aukščiausiojo lygio srityje pradėtas vienu metu.

Lietuvos srityje „lt“ lietuviški posričių vardai buvo pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. 2009 m. pabaigoje buvo 1048 vardai, turintys savitųjų lietuviškų raidžių (2009 m. užregistruota apie 50). Tai sudaro apie 0,9 proc. visų užregistruotų šioje srityje (palyginimui: lenkiškų „pl“ srityje – 1,7 proc., vokiškų „de“ srityje – 3,6 proc.). Tai, kad lietuviškų vardų dar mažai, galime pastebėti ir naršydami internetą – taisyklingai parašytų lietuviškų žodžių, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių tinklapių adresuose, retai pamatome. Adresų taisyklingumu negali pasigirti netgi solidžios valstybės įstaigos.

Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas išleido pirmąją studijų programos (specialybės) „Technikos kalbos vertimas ir lokalizavimas“ magistrų laidą. Diplomus gavo 9 magistrantės.

Baigiantis metams, gruodžio 28 d., Matematikos ir informatikos instituto doktorantė Tatjana Jevsikova apgynė disertaciją „Internetinės programinės įrangos lokalizavimas“. Disertacijoje pateikta išsami lokalizavimo darbų analizė ir pasiūlytas metodas lokalizavimo sąnaudoms mažinti bei kokybei gerinti. Tai jau antroji šios tematikos disertacija Lietuvoje. Pirmąją „Kompiliatorių internacionalizavimas“ 2007 m. apgynė to paties instituto doktorantas Rimgaudas Laucius.

Mokslo darbų iš programinės įrangos lokalizavimo ir internacionalizavimo dar nėra daug ir mes, laiku juos pradėję, neatsiliekame nuo kaimynų. Tačiau praktinius lokalizavimo, konkrečiau lietuvinimo, darbus pradėjome pavėluotai ir dabar sunku įveikti atsilikimą. Juo labiau, kad tam dar nekreipiamas reikiamas dėmesys valstybės mastu.

Kompiuterinis leidinys ne tik mokytojams „Veidrodis“.